Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Civilinė sauga ir mobilizacija

Civilinė sauga

Civilinė sauga – valstybinės gynybos ir valdymo sistemos dalis, kurios tikslas yra apsaugoti šalies gyventojus bei materialines gėrybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmų esmė – aktyvus visų valstybės gyventojų dalyvavimas gelbėjimo darbų organizavime ir žmonių gelbėjime iš pagrindinių nelaimės vietų, avarijų, katastrofų likvidavime.

Teisinė informacija

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

  • Kriterijai ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą;
  • Civilinės saugos signalų ir jų panaudojimo tvarkos aprašai;
  • Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus tvarkos aprašas;
  • Ūkio subjektų, kurių vadovai privalo įrengti perspėjimo sistemą, sąrašas;
  • Tipinės civilinės saugos mokymo programos;
  • Civilinės saugos būklės savivaldybėse, ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose patikrinimų organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas;
  • Civilinės saugos sistemos subjektų vykdomų paskelbus antrą (sustiprintą) arba trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį priemonių sąrašas;
  • Rekomendacijos, kaip padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai išvengti ar patirti kuo mažiau žalos;
  • Slėptuvių parinkimo ir įrengimo reikalavimų aprašas;
  • Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinės rekomendacijos;
  • Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijos;

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

  • Alytaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo planas
  • Alytaus miesto kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas
  • Alytaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos
  • Alytaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos nuostatai
  • Alytaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėtis ir nuostatai
  • Alytaus miesto ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudarymo
  • Alytaus miesto savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija ir nuostatai patvirtinimo
  • Alytaus miesto savivaldybės ekstremiujų situacijų  2018-2020 m. prevencijos priemonių  planas 
     

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Mobilizacija

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas – krašto apsaugos sistemos institucija, kuri dalyvauja Krašto apsaugos ministerijai formuojant valstybės mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos ir pilietinio pasipriešinimo politiką, administruoja civilinių mobilizacijos institucijų, ūkio mobilizacijos subjektų pasirengimą mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti, mobilizacijos ir demobilizacijos vykdymą, civilinių mobilizacijos institucijų, ūkio mobilizacijos subjektų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą.

Istorija

1996 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymą, kuriuo mobilizaciniam darbui buvo suteiktas teisinis pagrindas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr.975 „Dėl Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigimo" buvo įsteigtas Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Krašto apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 23d. įsakymu Nr. 1670-K Vytautas Lukavičius buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas.

Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) yra įstaiga, kurios paskirtis organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių ir ūkio subjektų pasirengimą mobilizacijai, taip pat organizuoti civilinių institucijų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą.

Departamentas keletą kartų buvo reorganizuotas, pakeisti nuostatai ir struktūra (1999 m., 2003 m., 2007 m., 2011 m.). Buvo parengti ir patvirtinti: Mobilizacijos programa, Valstybinė mobilizacinė užduotis ministerijoms, apskričių viršininkams ir savivaldybėms, Daiktų ir (ar) kito turto laikino paėmimo ir (ar) rekvizicijos nuostatai, Pavyzdiniai mobilizacijos štabo nuostatai, Valstybės tarnautojų, atsakingų už mobilizacinį darbą, pavyzdinių funkcijų sąrašai, mobilizacijos planų rengimo ir tikrinimo tvarkos aprašai, mobilizacinio mokymo programos, Numatomo mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinio reguliavimo koncepcija, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas.

Departamentas, vykdydamas pagrindinę užduotį, didžiąją pastangų dalį skiria darbui su ministerijomis ir savivaldybėmis. Šioje veikloje dalyvauja apie du tūkstančiai Lietuvos valstybės ir savivaldybių tarnautojų, taip pat plečiamas bendradarbiavimas su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis.

Teisinė informacija ir veikla

Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms.

Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

 

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas vienasmeniškai.

Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones.

Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.

Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.

Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.

Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–55 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Šiuo metu karinį parengtumą jaunuoliai kviečiami įgyti savanoriškumo pagrindais – pasirinkdami tarnybos būdą. Tai – baziniai kariniai mokymai, kario savanorio tarnyba ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.

Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę, karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.

Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.

Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galios ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, karinį parengtumą ir amžių, pagal poreikį piliečiai būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi į artimiausią savo registruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje http://karys.lt/kontaktai.html).

Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat būtų teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą.

Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją.

Lietuva, būdama NATO narė, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas.

Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti.

Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas" Lietuvos kariai ir civiliai pareigūnai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Kario savanorio tarnyba, baziniai kariniai mokymai arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindinių karybos žinių ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės paskelbus visuotinę mobilizaciją.

Patriotiškai nusiteikę ir savo krašto saugumui neabejingi Lietuvos jaunuoliai kviečiami atlikti tarnybą trijų mėnesių baziniuose kariniuose mokymuose. Tai savanoriški mokymai, jų metu įgyjama pagrindinių karybos žinių.

Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Į šiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantys vaikinai ir merginos.

Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus ir pratybas yra kviečiami 20–30 dienų per metus.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose šiuo metu dalyvauja apie 230 studentų.

Daugiau informacijos apie galimybes savanoriškai pasirengti krašto gynybai arba tapti profesinės karo tarnybos eiliniu kariu pateikiama Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje http://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu.html.

Taip pat informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu  8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Į šias parengtojo rezervo karių žinių atnaujinimo pratybas privalomąja tvarka arba pareiškus norą, kviečiami asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kartotinėse pratybose rezervistai treniruojasi kariuomenės padaliniuose, kuriems yra priskirti ir kuriuos jie papildytų ekstremalios situacijos atveju.

Atnaujinti karines žinias kviečiami parengtojo rezervo kariai treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus, jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos.

Karo prievolininkai apie šaukimą dalyvauti kartotinėse pratybose turi iškart informuoti ir aptarti tai su darbdaviais. Labai svarbus yra darbdavių supratingumas ir bendradarbiavimas sudarant galimybes darbuotojams vykdyti įstatymo numatytas prievoles.

Asmenims, pašauktiems į kartotines pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.

Informacija atnaujinta: 2020 03 24

Kontaktinė informacija

Vardas Pavardė: Dalius Česynas
Pareigos: Vyresnysis specialistas
Tel. nr: (8 315) 55 123, mob. tel. 8 610 38505
El. pašto adresas: dalius.cesynas@alytus.lt
Vardas Pavardė: Vitas Černiauskas
Pareigos: Vyriausiasis specialistas
Tel. nr: (8 315) 55 123, mob. tel. 8 620 24 359
El. pašto adresas: vitas.cerniauskas@alytus.lt
Atgal