Šv. Liudviko parapijoje – Kaišiadorių vyskupijos 100 metų jubiliejaus minėjimas

Sekmadienį, birželio 21 d., 11.00 val. Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje bus minimas Kaišiadorių vyskupijos 100 metų jubiliejus. 
Šv. Mišias aukos J. E. vyskupas Jonas Ivanauskas.
Vyskupas 100 metų sukaktį pakvietė paminėti ir parapijose. Jubiliejinė iškilmė jau švęsta Kaišiadorių katedroje. Garbingas jubiliejus bus minimas ir Pivašiūnų šventovėje per Žolinę.
100 metų jubiliejų šiemet švenčia ir Vilkaviškio vyskupija.

Kokia Kaišiadorių vyskupijos, kuriai priklauso Pirmojo Alytaus Šv. Liudviko parapija, istorija?
 
1926 m. popiežiui Pijui XI bule Lituanorum gente įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, buvo įkurta Kaišiadorių vyskupija. Didžiąją vyskupijos teritorijos dalį sudaro anuomet buvusios Vilniaus vyskupijos dalis, pasilikusi Lietuvos pusėje po Vilniaus krašto okupacijos. Šią teritoriją 1922–1926 m. Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio pavedimu, vėliau Apaštalų Sosto paskyrimu valdė iš okupuoto Vilniaus krašto ištremtas kanauninkas Juozapas Kukta.

Įsteigus vyskupiją, Apaštalų Sostas vyskupijos globėju paskyrė šv. Juozapą, Švč. M. Marijos sužadėtinį, o pirmuoju Kaišiadorių vyskupu – kanauninką Juozapą Kuktą, iki šiol ėjusį šios Vilniaus vyskupijos dalies administratoriaus pareigas.

1928 m. buvo įsteigta Kaišiadorių vyskupijos katedros kapitula, 1933 m. pastatyti vyskupijos kurijos namai, 1936 m. užbaigta statyti ir konsekruota Kaišiadorių katedra.

Vyskupijoje iki sovietų okupacijos daug nuveikta: visose parapijose buvo sistemingai katekizuojami vaikai ir jaunimas, kiekvienoje parapijoje veikė ar kūrėsi religinės organizacijos ir draugijos, gimnazijose ir mokyklose buvo dėstoma tikyba, joms paskirti kapelionai, įsteigta daugiau kaip dešimt naujų parapijų, tiek pat pastatyta naujų bažnyčių. 

1931 m. įvyko pirmasis Kaišiadorių vyskupijos Eucharistinis kongresas, o 1936 m. – pirmasis Vyskupijos sinodas, kuris numatė šios vyskupijos sielovados darbo gaires.

II pasaulinio karo ir okupacijos metais vyskupijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo apribota, o vėliau sustabdyta bažnytinių institucijų veikla, uždarytos religinės organizacijos ir draugijos, dalis kunigų ištremti ir nužudyti, mokyklose uždrausta dėstyti tikyba, nacionalizuota daug bažnytinių pastatų, tarp jų vyskupijos kurijos namai. 

1942 m. mirus vyskupui J. Kuktai, 1943 m. Kaišiadorių vyskupu buvo paskirtas Teofilius Matulionis, sugrįžęs iš tremties sovietų Rusijoje.

1946 m. vysk. T. Matulionis vėl buvo suimtas ir įkalintas. Sovietų valdžios sprendimu 1949 m. vyskupijos kurija buvo perkelta iš Kaišiadorių į Kauną, o vėliau į Vievį (Elektrėnų sav.).

1956 m. iš įkalinimo Rusijoje sugrįžo vysk. T. Matulionis, kuris, nors sovietų valdžia visaip trukdė, iki pat mirties uoliai rūpinosi vyskupijos reikalais. 1957 m. Birštone konsekravo vyskupu Kaišiadorių vyskupijos kunigą – kanauninką Vincentą Sladkevičių. Tačiau tarybų valdžia ir jam neleido darbuotis vyskupijoje, ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.), o vysk. T. Matulionį – į Šeduvą (Radviliškio r.).

1978 m., sovietų valdžiai leidus, vyskupijos kurija vyskupijos valdytojo kanauninko Juozapo Andrikonio pastangomis vėl įsikūrė Kaišiadoryse, 1982 m. į vyskupiją leista sugrįžti vyskupui V. Sladkevičiui.

1988 m. popiežius Jonas Paulius II Kaišiadorių vyskupijos apaštališkajam administratoriui vyskupui V. Sladkevičiui suteikė Romos Bažnyčios kardinolo titulą; 1989 m. paskyrė jį Kauno arkivyskupu metropolitu. Tais pačiais metais naujuoju Kaišiadorių vyskupijos ganytoju konsekruotas šios vyskupijos kunigas Juozas Matulaitis, vadovavęs vyskupijai iki 2012 m. Dabartinis vyskupijos ganytojas – vyskupas Jonas Ivanauskas, teologijos mokslų daktaras, iki šio paskyrimo ėjo Kauno arkivyskupo metropolito augziliaro – padėjėjo pareigas.

Jubiliejaus ženkle – palaimintojo Teofiliaus Matulionio ikonografinis atvaizdas

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo T. Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju.

Skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – ceremonija įvyko 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus Katedros aikštėje.

Palaimintasis Teofilius Matulionis: „Būkite palaiminti“. „Būkite palaiminti“ – per šimtą metų Kaišiadorių vyskupijoje šie žodžiai buvo ištarti daugybę kartų. Tačiau jie niekada nebuvo tik frazė ar palinkėjimas. Tai kartu ir priminimas apie tai, kas sieja čia gyvenančius žmones. Juose sutelpa tai, kas buvo ir lieka svarbu: tikėjimas, artumas žmogui, buvimas kartu su bendruomene.

Kaišiadorių vyskupijos įkūrimo šimtmečiui paminėti buvo sukurtas specialus jubiliejaus ženklas, įprasminantis šios sukakties reikšmę. Jis simboliškai atspindi svarbiausias tikėjimo vertybes, istorinę atmintį ir vyskupijos dvasinę tapatybę.

Jubiliejaus ženklo kūrimo atspirties tašku tapo palaimintojo T. Matulionio ikonografinis atvaizdas ir jame atpažįstami motyvai. Kūrybos procese svarbiausi elementai – ganytojo lazda, aureolė, kryžius ir Šiaurinė žvaigždė – buvo minimalizuoti bei pateikti šiuolaikišku stiliumi, o visa kompozicija suformuota į arką – sakralinę erdvę, tradicijos ir kultūrinės atminties simbolį, įprasminantį Bažnyčią kaip vietą, kurioje augo Kaišiadorių bendruomenės tapatybė ir buvo puoselėjama kultūrinė tradicija.

Taip sukurtas jubiliejaus ženklas, išlaikantis ryšį su palaimintojo T. Matulionio atminimu, Kaišiadorių vyskupijos dvasine tapatybe ir šimtmečio sukakties prasme.

Šaltinis: Kaišiadorių vyskupijos šimtmečio svetainė – https://www.bukitepalaiminti.lt/