Paroda „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia muziejaus rinkiniuose“

2026 metais Lietuvos muziejų kelias pakvietė ieškoti klasicizmo pėdsakų Lietuvoje. Mūsų mieste šis kelias atveda į Šv. Liudviko bažnyčią dešiniajame Nemuno krante. Tai seniausias išlikęs pastatas Alytuje ir vienintelis reprezentuojantis klasicizmo epochą.

Bažnyčios istorija, prasidėjusi XVI a., išgyveno daugybę negandų, buvo deginama, plėšiama ir vėl atstatoma, keitė savo vaizdą nuo medinės iki mūrinės. Natūraliai kilo mintis peržiūrėti muziejaus rinkiniuose saugomas muziejines vertybes susijusias su šia bažnyčia. Taip išsirutuliojo paroda „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia muziejaus rinkiniuose“. Parodos tikslas – parodyti muziejaus lankytojams muziejines vertybes ir istoriją, kokia yra saugoma jose.

Seniausios muziejinės vertybės yra saugomos archeologijos rinkinyje. 2017 m. buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje ir jos šventoriuje. Be karstų apkaustų, vinių, šukių, žmonių kaulų buvo rasti keli itin vertingi radiniai – odinės piniginės ir odinio dirželio su apkalais fragmentai. Šie radiniai datuojami XVII a. II p. – XVIII a. I p. pagal piniginės fragmente rastą Jono Kazimiero šilingą. Piniginės likučiai leido iškelti hipotezę, kad tai galėjo būti trys skirtingos piniginės iš ankstesnių rekonstrukcijų metu suardytų kapų. Specialistai pastebėjo, kad vieni iš fragmentų pagal savo konstrukciją bei formą labai primena garsiąją Gokstado piniginę, rastą 1880 m. Norvegijoje turtingo vikingų vado kape. 

Dauguma šios parodos muziejinių vertybių yra datuojamos XX a. – XXI a. Filokartijos rinkinyje saugomi atvirukai buvo išleisti dar Pirmojo pasaulinio karo metu ir sudaro didžiąją dalį muziejinių vertybių eksponuojamų parodoje. Religiniai paveikslėliai atspindi vieną svarbiausių etapų Šv. Liudviko bažnyčioje, kuomet joje tarnavęs kunigas Konstantinas Paulavičius dėjo dideles pastangas praplėsti bažnyčią. Parodoma ir jo išmonė renkant lėšas planuotiems darbams. Keletas kitų religinių paveikslėlių įamžina kunigo Zigmanto Gustainio atminimą, primena kunigo Boleslovo Bazevičiaus tragišką likimą, kuomet 1942 m. gegužės 20 d. buvo sušaudytas nacių Švenčionėliuose ir 2000 m. buvo įtrauktas į Bažnytinių kankinių sąrašą. Kunigo Boleslovo Bazevičiaus pirmosios mišios buvo aukojamos Alytaus bažnyčioje 1925 m. 

Fotografijos taip pat datuojamos XX a. I puse. Jose matomas besikeičiantis Šv. Liudviko bažnyčios vaizdas nuo 1921 m. iki 1939 m., kuomet kunigo Konstantino Paulavičiaus pastangomis ir su parapijiečių pagalba šventovė buvo rekonstruota, padidinta, įrengtas bokštelis, senieji varteliai pakeisti naujais, kalvio darbo. Vėliau darytose fotografijose matome jau visiems puikiai pažįstamą šiuolaikinės bažnyčios vaizdą. 

Brošiūros, parapijos laikraščiai saugomi raštijos knygų ir laikraščių rinkiniuose. Šios muziejinės vertybės papildo jau minėtą laikotarpį įamžinant kunigų asmenybes.

Be kunigo Konstantino Paulavičiaus būta dar ne vieno kunigo, kuris įnešė didelį indėlį į bažnyčios ir visos parapijos gyvenimą ir istoriją. Vienas jų – Bronislovas Novelskis, mylimas parapijiečių, gerbiamas kitų kunigų, nors tarnystės Šv. Liudviko bažnyčioje pradžioje susidūrė su daugybe kliūčių. Brošiūra iš raštijos knygų rinkinio skirta kunigo šimtmečiui paminėti kaip tik ir parodo tą pagarbą, kurią Bronislovas Novelskis užsitarnavo per 35-erius tarnystės Šv. Liudviko bažnyčioje metus.

Raštijos dokumentų rinkiniuose saugoma originali sutartis, sudaryta tarp kunigo Konstantino Paulavičiaus ir Pirmojo Alytaus gyventojo Emilijono Cimermano. Šia sutartimi klebonas išnuomojo klebonijos žemę kalkinės ir krosnies kalkėms degti statybai. Marijos Tunylaitės-Černiauskienės, gimusios ir gyvenusios Takniškių kaime, Alytaus rajone, prisiminimai apie  Šv. Liudviko bažnyčią ir kitus jai priklausiusius pastatus yra vietinių žmonių neįkainojamas palikimas, paremtas stipria emocija, kurios nebelieka, kai nebelieka ir senųjų vietos gyventojų. Faleristikos rinkinys saugo vėlesnio laikotarpio ženkliuką, kuris tik patvirtina, kad Šv. Liudviko bažnyčia domina ir šiomis dienomis, traukia vietinius žmones ir turistus savo dailiomis klasicistinėmis formomis ir turtinga istorija.

Trumpai apibendrinant parodą „Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia muziejaus rinkiniuose“, pateiktos muziejinės vertybės leidžia giliau pažvelgti į atskirus bažnyčios istorijos laikotarpius, daug nusipelniusias asmenybes. Ne vienoje teksto vietoje minimas kunigo Konstantino Paulavičiaus vardas tik įrodo, kokią didelę reikšmę ir įtaką jis turėjo šioje parapijoje, bažnyčioje ir pačiame Alytaus mieste. Belieka tikėtis ir viltis, kad bažnyčios istorija bus ir toliau saugoma, o muziejaus rinkiniai pildysis muziejinėmis vertybėmis.

Muziejininkė Jolanta Lugauskienė