Knygos įkvepia svajoti

Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios minimos Lietuvių kalbos dienos. Taisyklingos lietuvių kalbos moko ir knygos. Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai domisi: ar mes vis dar skaitome knygas?  

Knygos – tai įdomybių skrynia

Knygos. Tiesiogine prasme, tai susiūti lapai, ant kurių išspausdinti žodžiai, simboliai. O perkeltine prasme – tai įdomybių skrynia, pilna galimų įstabių dalykų. 
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog skaitymas skatina smegenų ląsteles galvoti. Ir visai nesvarbu, kokią knygą žmogus skaito: fantastinę ar detektyvinę literatūrą, poeziją, noveles, romanus ir t. t. Skaitydamas jis lavina vaizduotę, gerina gramatinius įgūdžius, praturtina savo žodyną.
Knygos padeda suprasti save ir išsiaiškinti, kas mes esame. Knygos suteikia daug informacijos, patirties ir žinių. Knygos įkvepia svajoti. Knygos gali iškelti daug klausimų, bet kartu gali į daugybę jų ir atsakyti. Ir dar daugiau naudos duoti. 
Knygą perskaityti lengva, ypač jei turi puikius skaitymo įgūdžius, dešimt arba dar daugiau kartų sunkiau ją parašyti. Labiausiai mane stebina knygos su beribiu pasauliu ir spalvingais personažais. Aš negaliu įsivaizduoti, kiek laiko užtruko ir kiek kraujo, prakaito ir ašarų pateko į knygos kūrimą. Aš gerbiu rašytojus, kurie tiek daug vaizduotės įdeda į savo knygą, nes visą knygą reikia sugalvoti bei išmąstyti kiekvieno personažo charakterį, kad jie nebūtų pilki ir pasikartojantys veikėjai.

Vėjūnė Vislavičiūtė 

*

Mamos dėka mano svajonė tapo būti rašytoja

Dabar negalėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo be knygų. Bet dėl to turiu dėkoti savo mamai.
Ji mane išmokė raiškiai, aiškiai ir gražiai skaityti. Ji mane privertė kiekvieną dieną paskaityti. Ji man parodė, ką reiškia gera knyga. Ji man įteigė gerą nuomonę apie knygas. Jos dėka mano svajonė tapo būti rašytoja. Jos dėka mano diktantuose ar rašiniuose yra mažiau klaidų. Ir jos dėka mane ima į raiškiojo skaitymo konkursą. Ačiū jai.
Kalbant apie kitus vaikus, ne visi jie mėgsta skaityti knygas. Kai kuriuos verčia tėvai, kiti skaito, kad gautų „įskaityta“. Neturiu nė vienos draugės, kuriai patiktų skaityti. Yra vos kelios klasiokės, kurios skaito dėl savęs. Šiais laikais daug daugiau žmonių žiūri filmus užuot skaitę knygas. Mano amžiaus vaikai išvis nekenčia skaityti. 
Tačiau man skaitymas yra kur kas daugiau nei vienas žodis. Skaitymui apibūdinti man reiktų labai daug žodžių. Skaitydama aš pamirštu savo bėdas, mane tai tarsi nuramina. Skaitydama bandau įsivaizduoti, kaip atrodo veikėjai, o tai man į naudą, kadangi lavinasi mano vaizduotė. Skaitydama dažnai nusikeliu į personažo padėtį. Kai ateina laikas miegoti, aš bandau nuspėti, kaip ta knyga gali baigtis.
Noriu pati priversti žmones galvoti, kuo baigsis mano knyga. Noriu, kad jie mėgautųsi kiekvienu mano knygos puslapiu. Štai kodėl noriu būti rašytoja. Kad žmonės pajaustų malonų drebuliuką, kai skaitys knygą, kad pamirštų telefoną ir kad mėgautųsi skaitymu.

Milda Jacevičiūtė

*

Moko mus spręsti barnius ir konfliktus

Skaityti knygą reikia kiekvienam žmogui, net jei ir nesinori. Knygų skaitymas plečia žodyną ir padeda gražiau reikšti savo ar kitas mintis. Jei nežinote, ką norite skaityti naminėje bibliotekoje, tai atsidarykite kurios nors leidyklos tinklalapį ir pasiieškokite sau knygų, kurios jus sudomins. Man tai suveikė ir nusipirkau dvi knygas, kurias perskaičiau per tris dienas...
Daugiausia knygų galima rasti bibliotekoje. Čia yra knygų ir vaikams, ir suaugusiems. Į bibliotekas kreipiasi daug žmonių ir didžioji dalis lankytojų veržiasi dėl žinių.
Knygos mus nukelia į tolimus kraštus ir tolimas visatas. Pasakoja apie draugystes, meiles, pykčius, nuotykius. Moko mus spręsti barnius ir konfliktus.

Simas Degutis

*

Būna, kad bibliotekoje paskiriamas ir pasimatymas 

Pokalbis su Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus bibliotekininke Daina Krukoniene ir Jaunimo erdvės vyresniąja bibliotekininke Viktorija Juškiene. 

Kiek laiko jūs dirbate bibliotekoje?
Daina: Bibliotekoje dirbu septynerius metus.
Viktorija: Bibliotekoje dirbu pusę metų.

Kokio amžiaus vaikai dažniausiai pas jus lankosi?
Daina: Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje, kuris įsikūręs Topolių gatvėje (tikrai pamatysite raudoną pastatą eidami ar važiuodami pro šalį), lankosi vaikai nuo nulio metų iki pilnametystės. Mažylius tėveliai į biblioteką atsiveža vežimėliuose. Visoje Lietuvoje jau keleri metai vyksta nuostabus projektas „Knygų startas“, kurio metu naujagimiams įteikiami spalvingi skaitytojo pažymėjimai. Vyresnieji vaikai ateina patys, dažnai su rekomenduojamų knygų sąrašu.
Viktorija: Jaunimo erdvėje, kur aš dirbu, lankosi įvairaus amžiaus vaikai ir jaunimas: nuo mažylių su tėveliais iki savarankiškų jaunų žmonių. 

Ar skaitytojų nesumažėjo, kai išpopuliarėjo socialinės medijos?
Daina: Ne, tikrai ne, skaitytojų nesumažėjo, o kaip tik dar padaugėjo. Socialinės medijos atveria platesnes galimybes, įvairesnius skaitymo būdus, bet legalus turinys yra brangus, taip pat, kalbant apie elektronines knygas, jų pasiūla vis dar mažesnė nei spausdintų knygų.
Socialiniuose tinkluose veikia daugybė įvairių knygų mylėtojų forumų, klubų, diskusijų puslapių. Pastebėjau, jog į biblioteką užsuka vis daugiau lankytojų, turinčių konkrečių knygų sąrašus. Pabendravus paaiškėja, kad pasirinkimui įtaką turėjo socialiniuose tinkluose perskaitytos rekomendacijos, bookstagramerių knygų apžvalgos.
Vyresnės kartos bibliotekos lankytojų skaitymo įgūdžiams socialinė medija nepadarė didelio pokyčio, jie mieliau renkasi popierines knygas, žurnalus, gyvą bendravimą.
Keičiasi ir pati biblioteka. Mes taip pat turime, ką pasiūlyti šiuolaikiniam žmogui, mėgstančiam technologijas ir socialines medijas. Pavyzdžiui, turime savo socialinių tinklų paskyras, kuriose talpiname visą aktualią informaciją, rengiame virtualius renginius bei parodas, bendraujame su daugeliu žmonių.
Viktorija: Jaunimo erdvėje lankytojų tikrai padaugėjo, abonemente taip pat nesumažėjo. Pastebiu, kad jauniems skaitytojams didelę įtaką daro garsūs žmonės, influenceriai, kurie rekomenduoja knygas savo socialinėse paskyrose.

Kiek procentų skaitytojų padidėjo?
Daina: Kasmet vis didėja, žmonės tikrai labai daug skaito. Skaitytojų skaičius šiais metais išaugo beveik 20 procentų, o lankytojų, užsukančių į biblioteką, dar daugiau, 25 procentais. 
Viktorija: Palyginti su praėjusiais metais, skaitytojų skaičius centrinėje bibliotekoje išaugo 23 procentais, tačiau labai džiaugiuosi, kad atgijo Jaunimo erdvė ir čia lankytojų padaugėjo beveik dvigubai. 

Kokie žanrai labiausiai patinka vaikams?
Daina: Vaikams patinka nuotykiai. Iš lietuvių autorių – Tomas Dirgėla, Vytautas Račickas, Neringa Vaitkutė, Evelina Daciūtė. Užsienio autorių – Davidas Walliamsas, Holly Webb, Pamela Butchart, Kristina Ohlsson bei Jeff Kinney. 7–8 klasių moksleiviams patinka fantastikos ir siaubo romanai. Mergaitėms – meilės ir draugystės temos.
Viktorija: Vyresni vaikai labai skaito nuotykių, mistines, fantastines knygas („Žvalgo mokinio“ serija, „Bado žaidynės“). Populiariausias rašytojas tarp jaunesnių skaitytojų – Tomas Dirgėla, mažiausi skaitytojai renkasi knygas apie Kakę Makę, Katinėlį Juodį, Klodo nuotykius ir kitas.

Kas daugiau jūsų bibliotekoje vyksta be skaitymo?
Daina: Kiekvieną mėnesį bibliotekos erdves papuošia naujos parodos, vyksta jų atidarymai. Ypač džiaugiamės suradę žmonių, kurie dar niekada niekur nerodė savo kūrybinių darbų ir debiutuoja Vaikų ir jaunimo bibliotekoje. Siūlome įdomias nemokamas edukacijas įvairaus amžiaus vaikams: „Linksmoji abėcėlė“, „Linksmasis bibliotekos Naminukas“, „Skaitymo džiaugsmas ar kančia“, „Čia gyvena knygos“, „Šaltinėlio kelias“. Galima rinktis kultūros paso edukacijas „Žydinti literatūrinė pieva“, „Bičių ir vaško magija“. Rengiame ir vykdome įvairius skaitymo skatinimo projektus, kurių metu yra galimybė susitikti su rašytojais, dailininkais, muzikais ir kitais įdomiais žmonėmis bei išbandyti įvairias veiklas. O kur dar įvairios šventės, iniciatyvos, dalyvavimas miesto kultūriniame gyvenime.
Ypatingai atmintin įstringa nekasdieniški susitikimai-renginiai: mergaitė mūsų bibliotekoje surengė savo darbų parodą ir gimtadienio šventę. Vyko šiltas vyriausių (virš 90 metų) bibliotekos skaitytojų susitikimas. 
Viktorija: Bibliotekoje vyksta daug įvairių dalykų: knygų pristatymai, poezijos vakarai, parodos ir jų atidarymai ir net koncertai. 
Jaunimo erdvėje rengiamos įvairios popamokinės veiklos: anglų kalbos klubas jaunimui, knygų klubas, stalo žaidimų popietės, kultūros paso edukacijos, pažintinės ekskursijos po biblioteką, netradicinės lietuvių kalbos pamokos, mažylių rytmečiai. Jaunimas ateina produktyviai praleisti laiką, susitikti su draugais, būna, kad ir pasimatymas paskiriamas bibliotekoje. 
Tad iki pasimatymo!

Kalbėjosi Erikas Zablackas

*

Mokytojos Loretos svajonė – parašyti knygą

Kalbinau Loretą Blaževičienę, Alytaus Piliakalnio progimnazijos anglų ir prancūzų kalbų mokytoją, Mokinių tarybos kuratorę, 7a klasės (šauniausių vaikų) auklėtoją, Alytaus Jotvingių gimnazijos projektų specialistę ir dukrą bei mamą, apie knygų skaitymą.

Loreta, skaitmeninio ir dirbtinio intelekto amžiuje žmonės vis mažiau ir mažiau paima į rankas knygą. Ar Jūs skaitote knygas?
Nors darbų sąrašas ilgas, tačiau, be abejo, kad skaitau. Ir net labai daug. Tai yra viena iš mano aistrų, būdas pabėgti nuo kasdienybės. Todėl, kai pervargstu, skaitau lengvesnio turinio knygas, nors nevengiu ir gilių, prasmingų, verčiančių susimąstyti „o kaip aš pasielgčiau?“ knygų. Prieš keletą dienų užverčiau Cambrios Brockman „Papasakok man viską“ paskutinį puslapį. Tačiau lentynoje savo eilės laukia tikrai ne viena knyga. Visada turiu mažiausiai penkias knygas, kurias ruošiuosi skaityti. Keista, tačiau nelabai įsimenu knygų autorius, knygas prisimenu iš jų turinio ir viršelio. Prieš skaitydama knygą būtinai turiu paskaityti, apie ką bus rašoma. Tada susidėlioju knygas pagal eiliškumą, nuo kurios pradėsiu. O kai lentynoje lieka tik kelios, skubu į biblioteką pasiimti ateičiai. Ko gero, neužmigčiau, jei lentyna būtų tuščia.

Ar skaitėte knygas vaikystėje? 
Kiek pamenu, mokykloje visi turėjome „namų skaitymą“. Aš skaitydavau, o teta iliustruodavo. Vėliau skaičiau lietuvių rašytojų literatūrą. Puikiai pamenu Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimą“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ bei kitas, kurias patariu perskaityti kiekvienam, tai ne tik klasika, bet ir mūsų istorija. Paauglystėje susidomėjau detektyvais. Pradžia buvo Agathos Christie „Dešimt negriukų“, vėliau sekė Paulo Coelho „Alchemikas“ ir be galo jautri istorija, aprašyta Deivo Pelcerio knygoje „Žmogus, vardu Deivas“. 
Pasakas skaičiau savo sūnui. Kiekvieną vakarą tą pačią Annos Casalis knygą „Peliukas Lukas nenori miego“. Vėliau skyrių po skyriaus kiekvieną vakarą skaičiau Antoine de Saint-Exupery „Mažąjį princą“. Tai knyga, be kurios neįsivaizduoju vaikystės.

Minėjote, kad knygas imate iš bibliotekos. Kaip manote: knygas geriau pirkti ar pasiimti iš bibliotekos?
Nors knygos pabrango, tačiau esu už tai, kad gerą knygą verta nusipirkti ir turėti lentynoje. Visada gali pasižymėti patinkančias citatas, mintis, vėliau kartkartėmis pritaikyti ir persiskaityti, kai jauti būtinybę. Beje, vis dar mėgstu dovanoti knygas, ypač savo mokiniams. Knyga – tai prisiminimas, išliksiantis ilgam.

Tad kyla klausimas, kiek knygų perskaitėte per 2023 metus?
Iš viso perskaičiau 77 knygas. Tačiau tikrai buvo mėnesių, kai perskaičiau vos kelias knygas. 

Kas Jūsų mėgstamiausia/-ias rašytoja/-as? Kokio žanro knygos patinka?
Patinka visi detektyvų kūrėjai. Jau paauglystėje turėjau didelę Agathos Christie knygų kolekciją, kurią visai neseniai padovanojau mokyklai, kurioje dirbu. Renkantis kito žanro knygas, pirmenybę teikiu Jodi Picoult ir Laurent’ui Gounelliui. O vertingiausia yra Antoine de Saint-Exupery „Mažasis princas“. Turiu šios knygos leidimus prancūzų ir lietuvių kalbomis. Beje, su mokiniais statėme ir spektaklį pagal šią knygą.

Kaip manote, kodėl žmonės neperka tiek daug knygų kaip anksčiau?
Knygos labai pabrango, jei anksčiau galėjai ją įsigyti už 7–10 eurų, tai dabar knygų kainos stipriai pakilo – iki 16–30 eurų. Manau, tai pagrindinė priežastis. Kiti renkasi pasiimti knygą iš bibliotekos, net jei tenka palaukti naujausių knygų.

Kodėl Jūs skaitote tiek daug knygų?
Tai jau priklausomybė (juokiasi). Iš tiesų padeda užsimiršti po darbų ir pasinerti į kitą pasaulį. Sakyčiau, kad tai savotiška meditacija. Jei knyga „užkabina“, negaliu sustoti, kartu su veikėjais ieškau nusikaltėlio, motyvų, tyrinėju žmogaus psichologiją. Atrodo, perskaičius tiek daug knygų (kaip vienas mokinys pasakė: „Jūs gal visas pasaulio knygas perskaitėte“), tikrai turiu atpažinti nusikaltėlį. Deja... tai pavyksta tik retais atvejais. Kita priežastis – visiškai nežiūriu televizijos, o tam, kad kiekvieną vakarą nesėdėčiau prie telefono ar kompiuterio, geriau į rankas pasiimu knygą, o jau kai įsitraukiu, negaliu atsiplėšti. Pavyzdžiui, kai vykstu į kelionę, kad nenuobodžiaučiau, visada pasiimu kelias knygas, nes patirtis parodė, kad vienos nebeužtenka. Ir galbūt ateityje taip pat parašysiu knygą, tai viena iš svajonių.

Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie skaito ar jei ir neskaito knygų?
Rasti laiko sau, mylėti save ir išlaisvinti savo vaizduotę atsiduodant į knygų pasaulio rankas. 
 

Kalbėjosi Livita Kuncaitė