Kineziterapeutas Matas: „Norėjau dirbti darbą, kuriame galėčiau realiai padėti žmonėms“

Rugsėjo 8-oji kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip Tarptautinė kineziterapeuto diena – ji skirta pagerbti specialistus, kurie padeda ne tik žmogaus kūnui, bet ir pasitikėti savimi. Kartais po traumos, ligos ar ilgų skausmų atrodo, kad paprasti judesiai tampa dideliu iššūkiu. Kineziterapeutas kantriai lydi žmogų sveikimo kelyje, padeda susigrąžinti jėgas, judėjimo džiaugsmą ir norą nepasiduoti.

Alytaus poliklinikoje kiek daugiau nei metus kineziterapeutu dirba Matas Naruševičius. Dirbti pagal profesiją jis pradėjo vos baigęs kineziterapijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

„Kineziterapiją pasirinkau, nes visada domino sportas, žmogaus kūnas ir tai, kaip judėjimas gali padėti žmogui jaustis geriau. Taip pat norėjau dirbti darbą, kuriame galėčiau realiai padėti žmonėms – prisidėti prie jų geresnės savijautos ir gyvenimo kokybės. Norėjosi profesijos, kurioje būtų ne tik teorija, bet ir daug praktinio darbo bei bendravimo su žmonėmis“, – apie savo profesinį pasirinkimą pasakoja Matas.

Kineziterapeuto teigimu, labiausiai jam šiame darbe patinka tai, jog jame galima matyti tikrą savo ir paciento bendro darbo rezultatą. „Smagu stebėti paciento progresą – kai žmogui tampa lengviau judėti, atlikti kasdienę veiklą ar jis tampa savarankiškesnis. Taip pat patinka bendravimas su skirtingais žmonėmis ir tai, kad kiekvienas pacientas bei jo situacija yra individualūs, todėl darbas nėra monotoniškas“, – atvirauja Matas.

Anot kineziterapeuto, kiekviena jo darbo diena yra gana intensyvi ir aktyvi. Matas teikia ambulatorines slaugos paslaugas namuose, tad jam tenka vykti pas pacientus į namus. Per dieną sveikatos priežiūros specialistas aplanko apie dešimt pacientų. Su kiekvienu iš jų Matas dirba individualiai, atsižvelgdamas į jo sveikatos būklę, fizines galimybes ir poreikius, todėl kiekviena jo darbo diena būna šiek tiek kitokia.

Geriausi rezultatai pasiekiami dirbant kartu

Mato pacientai – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, turintys įvairių judėjimo sutrikimų, patyrę insultą, traumas ar operacijas, sergantys lėtinėmis ligomis. Jis taip pat dirba su pacientais, kurie dėl bendros sveikatos būklės sunkiau savarankiškai judėti ir atlikti kasdienę veiklą. 

„Kineziterapija taip pat labai svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, kai norima kuo ilgiau išlaikyti judrumą ir savarankiškumą, taip pat sportuojantiems žmonėms, siekiantiems saugiai grįžti į sportą po traumos, tačiau labai svarbi kineziterapijos dalis yra ir profilaktika. Tikrai nereikia laukti, kol atsiras skausmas ar trauma. Kineziterapeutas gali įvertinti žmogaus judėjimą, fizinį pajėgumą, pastebėti silpnesnes vietas ir padėti pasirinkti tinkamą fizinį aktyvumą bei pratimus“, – teigia Matas.

Anot jo, reguliarus ir tinkamai parinktas judėjimas padeda išlaikyti bei pagerinti raumenų jėgą, sąnarių judrumą, pusiausvyrą ir bendrą fizinį pajėgumą. Kineziterapeutas pabrėžia, kad svarbu apie savo sveikatą galvoti iš anksto, o ne laukti, kol atsiradusi problema pradės trukdyti kasdieniam gyvenimui. „Manau, kad daugeliu atvejų geriau skirti dėmesio profilaktikai, negu kreiptis tik tada, kai problema jau pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui“, – sako jis.

Ne mažiau svarbus sveikimo procese ir paties paciento noras bei pastangos. Kineziterapeutas įvertina žmogaus būklę, parenka tinkamus pratimus, paaiškina, kaip juos atlikti, ir padeda judėti tinkama linkme, tačiau didelė dalis rezultatų priklauso ir nuo paties paciento. Svarbu aktyviai įsitraukti į sveikimo procesą, reguliariai atlikti rekomenduojamus pratimus ir suprasti, kad rezultatai ne visada pasiekiami iš karto. „Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kineziterapeutas ir pacientas dirba kaip viena komanda ir abu siekia to paties tikslo“, – teigia Matas.

Kineziterapija – daugiau nei pratimai ir masažas

Pasiteiravus Mato, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras kineziterapeutas, anot jo, tai turėtų būti meilė žmogui. 

„Dirbant šį darbą svarbu nuoširdžiai norėti padėti ir mokėti suprasti žmogų, su kuriuo dirbi. Taip pat labai svarbi kantrybė, empatija, gebėjimas išklausyti ir bendrauti. Žinoma, svarbios ir profesinės žinios bei noras nuolat tobulėti, nes kiekvienas pacientas ir jo situacija yra skirtingi“, – priduria Matas.

Ko gero, kiekviename darbe įdėjus nemažai pastangų, pasiektas rezultatas kartais ima ir gerokai pranoksta lūkesčius. Taip ne kartą nutiko ir Mato darbe. 
„Turėjau pacientę, kuriai po operacijos buvo prognozuojama, kad rankos daugiau nei 90 laipsnių pakelti greičiausiai nebepavyks, tačiau nuosekliai dirbant, įdedant daug pastangų ir pačiai pacientei turint didelį norą, šią ribą pavyko peržengti. Pasiekėme geresnių rezultatų, nei iš pradžių buvo tikėtasi“, – pasakoja Matas.

Kitas atvejis – pacientas, kuriam dėl sveikatos būklės buvo prognozuojama, kad gali tekti likti neįgaliojo vežimėlyje. Šiuo metu, pasak Mato, žmogus jau vaikšto su vaikštyne, o kartais gali paeiti ir naudodamasis kitomis pagalbinėmis priemonėmis. „Su juo ir toliau dirbame, siekiame didesnio savarankiškumo ir geresnių rezultatų“, – bendro darbo rezultatais džiaugiasi kineziterapeutas.

Pasak Mato, tokie atvejai yra labiausiai įsimena jo darbe. Jie parodo, kad pradinė prognozė ne visada nulemia galutinį rezultatą. Kiekvieno žmogaus sveikimo procesas yra individualus, o nuoseklus darbas, paciento noras ir pastangos bei tinkamai parinkta reabilitacija gali padėti pasiekti daugiau, nei iš pradžių buvo tikėtasi.

Kalbėdamas apie kineziterapeuto darbą, Matas pastebi, kad žmonės apie šią profesiją vis dar turi įvairių klaidingų įsitikinimų.

„Manau, kad vienas didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių mitų yra tai, kad kineziterapeutas yra tiesiog masažuotojas. Tikrai ne. Masažas gali būti viena iš papildomų priemonių, tačiau kineziterapeuto darbas yra kur kas platesnis. Mes vertiname žmogaus judėjimą, raumenų jėgą, sąnarių judrumą, pusiausvyrą ir funkcines galimybes, sudarome individualų kineziterapijos planą bei stebime žmogaus progresą.

Didelę kineziterapijos dalį sudaro aktyvus darbas su pačiu pacientu – įvairūs pratimai, judesių mokymas, fizinių gebėjimų atkūrimas ir mokymas, kaip žmogus pats gali prisidėti prie savo sveikimo, todėl kineziterapija tikrai nėra vien masažas. Jos tikslas – padėti žmogui kuo geriau judėti, atkurti ar išlaikyti fizines funkcijas bei savarankiškumą“, – pabrėžia Matas.

Sėdimas darbas: kaip išvengti nugaros ir kaklo skausmų?

Daugelis žmonių šiuo metu dirba sėdimą darbą. Darbas prie kompiuterio, dokumentų ar automobilio vairo dažniausiai palieka pasekmes – nugaros ar kaklo skausmus.
Kineziterapeuto teiraujamės, kaip jų išvengti. Mato teigimu, visų pirma, reikėtų nepamiršti, kad mūsų kūnas yra sukurtas judėti. Dirbant sėdimą darbą labai svarbu reguliariai keisti kūno padėtį ir daryti trumpas judėjimo pertraukėles – atsistoti, pasivaikščioti ar tiesiog prasijudinti.

„Taip pat svarbu tinkamai susireguliuoti darbo vietą – kėdę, stalą ir kompiuterio ekraną, kad dirbti būtų patogu. Galima reguliariai atlikti ir specialias prevencines pratimų programas, skirtas nugaros ir kaklo skausmų rizikai mažinti. Jose turėtų būti mobilumo, tempimo ir stiprinimo pratimų, parinktų pagal konkretaus žmogaus poreikius. Žinoma, labai svarbus ir bendras fizinis aktyvumas po darbo – vaikščiojimas, sportas ar kita žmogui patinkanti veikla“, – pataria kineziterapeutas.

Pasak Mato, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į savo laikyseną. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie didžiąją darbo dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai išliekant vienoje padėtyje, kūnui tenka didesnis krūvis, todėl svarbu nepamiršti judėti ir keisti kūno padėtį.

Laikysena yra labai svarbi, nes ji susijusi su tuo, kaip žmogus juda, kaip jo kūnas prisitaiko prie kasdienės veiklos ir kaip jis jaučiasi. Jai įtakos gali turėti įvairūs veiksniai – kasdieniai įpročiai, sėdimas darbas, fizinio aktyvumo trūkumas, patirtos traumos, raumenų jėga ir judrumas ar ilgą laiką pasikartojančios kūno padėtys.
Laikysenos pokyčiai gali būti susiję su raumenų disbalansu, netolygiu krūvio pasiskirstymu ir tam tikrų kūno vietų perkrova. Ilgainiui tai gali lemti sumažėjusį judrumą, raumenų įtampą, diskomfortą ar skausmą. Nors nėra vienos idealios laikysenos, kuri tiktų visiems, anot kineziterapeuto, į savo laikyseną ir savijautą turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas.

Norite daugiau judėti? Nuo ko pradėti?

Ne paslaptis, kad gerą žmogaus savijautą lemia fizinis aktyvumas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, suaugusiam žmogui per savaitę rekomenduojama skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba 75–150 minučių didelio intensyvumo fizinei veiklai. 

Šį laiką, anot Mato, galima paskirstyti per visą savaitę, todėl nebūtina viso rekomenduojamo fizinio aktyvumo atlikti per vieną ar dvi dienas. Taip pat bent du kartus per savaitę rekomenduojama atlikti raumenų stiprinimo pratimus, įtraukiant pagrindines raumenų grupes.

„Svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas nėra tik treniruotė sporto salėje. Tai gali būti greitesnis vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aktyvus laisvalaikis ar kita žmogui patinkanti veikla. Jeigu žmogus iki šiol buvo mažai fiziškai aktyvus, tikrai nereikėtų bandyti iš karto pasiekti maksimalių rekomendacijų ar pradėti nuo labai intensyvių treniruočių. Geriausia pradėti nuo mažesnio fizinio krūvio, atsižvelgiant į savo galimybes, ir palaipsniui didinti veiklos trukmę, dažnumą bei intensyvumą. Svarbiausia yra reguliarumas ir tai, kad pasirinktas fizinis krūvis būtų tinkamas konkrečiam žmogui“, – teigia kineziterapeutas.

Tad jeigu norite daugiau judėti, tačiau nežinote, nuo ko pradėti, Matas turi Jums keletą patarimų.

„Nepradėkite nuo per didelių tikslų. Jeigu žmogus iki šiol buvo mažai fiziškai aktyvus, nereikia iš karto pradėti sportuoti kiekvieną dieną ar rinktis labai intensyvių treniruočių. Geriau pradėti nuo mažų dalykų – daugiau vaikščioti, dažniau rinktis laiptus vietoje lifto, daryti trumpas aktyvias pertraukas dienos metu ar kelis kartus per savaitę skirti laiko ilgesniam pasivaikščiojimui.

Taip pat, Mato teigimu,  labai svarbu atrasti tokią fizinę veiklą, kuri pačiam žmogui patinka. Vienam tai gali būti sporto salė, kitam – plaukimas, važiavimas dviračiu, bėgimas, šokiai ar tiesiog vaikščiojimas. „Manau, kad nėra prasmės versti savęs užsiimti tuo, kas visiškai nepatinka, nes tokią veiklą ilgainiui bus sunku išlaikyti“, – teigia kineziterapeutas.

Svarbiausia pradėti nuo savo dabartinių galimybių ir krūvį didinti palaipsniui. „Geriau judėti mažiau, bet reguliariai, negu vieną savaitę labai intensyviai, o po to viską mesti. Tikslas turėtų būti ne trumpalaikis rezultatas, o fizinį aktyvumą paversti įprasta savo kasdienybės dalimi“, – pataria specialistas.

Komunikacijos skyriaus informacija