Benamis Kipšas: 18 šalių aplankiusios aštuoniolikmetės alytiškės istorijos, tampančios priežastimi susikrauti kuprinę

Kol laukiame užsakytų gėrimų Alytaus kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė kalba taip greitai, tarsi bijotų nespėti papasakoti visų savo istorijų. Pasakojimai apie keliones veja vienas kitą – nuo „Erasmus+“ projektų ir netikėtų pažinčių hosteliuose iki naktų oro uostuose bei kultūrinių atradimų skirtingose šalyse. Kai įpusėjus pokalbiui ant stalo pagaliau atsiranda kava, mergina prie jos beveik neprisiliečia. Atrodo, kad šiandien jai svarbiau pasakoti nei pasimėgauti šiuo gėrimu.

Aštuoniolikmetė alytiškė save vadina „neramia siela“. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažniausiai keliaudama savarankiškai. Socialiniuose tinkluose ją galima rasti slapyvardžiu Benamis Kipšas – pavadinimu, kuris gimė iš asmeninių patirčių ir saviironijos.

„Esu labai užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų. Tada sėdi ir galvoji – turbūt taip benamystė ir atrodo“, – juokdamasi pasakoja Liucija.

Poilsinės kelionės ir kelionės – du skirtingi dalykai

Pasakojimai apie nepatogumus jos lūpose neskamba kaip skundai. Priešingai – atrodo, kad būtent tokios situacijos vėliau tampa įsimintiniausiomis istorijomis. Dar garsiau ji nusijuokia prisiminusi vieną kelionę, kai buvo beveik pasibaigę pinigai.

„Sėdėjau ir jaučiausi kaip paskutinis bomžas. Net pradėjau svajoti apie pupeles, kurias mama laiko sandėliuke. Namuose jų gyvenime nevalgyčiau, bet tuo metu jos atrodė kaip svajonių maistas“, – prisimena ji.

Liucijos pasakojimuose kelionės mažai kuo primena socialiniuose tinkluose dažnai matomus atostogų vaizdus. Čia nėra prabangių viešbučių, poilsio prie baseino ar kruopščiai surežisuotų nuotraukų. Vietoje to – hosteliai, ilgi pasivaikščiojimai nepažįstamuose miestuose ir nuolatinis noras pažinti vietas ne kaip turistui, o kaip smalsiam stebėtojui.

„Poilsinės kelionės ir kelionės yra du skirtingi dalykai. Poilsinėse dažniausiai viskas būna suorganizuota. Mano tipo kelionės orientuotos į patirtis, pažintis ir nuotykius“, – sako ji.

Viena svarbiausių priežasčių – savarankiškumas

Pomėgis keliauti prasidėjo dar paauglystėje. Būdama keturiolikos Liucija pirmą kartą išvyko į Portugaliją pagal „Erasmus+“ programą kartu su mama. Patirtis paliko stiprų įspūdį, o vėliau sekė ir daugiau tarptautinių projektų.

„Man labai patiko pats formatas. Vėliau supratau, kad tai vienas prieinamiausių būdų jaunam žmogui pamatyti pasaulį“, – teigia alytiškė gimnazistė.

Nors daugeliui mintis vieniems keliauti po nepažįstamas vietas kelia nerimą, kalbėdama apie tai Liucija išlieka visiškai rami. Jos balse nesigirdi nei baimės, nei dvejonių. Atrodo, kad būtent savarankiškumas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl ji renkasi tokias keliones.

„Kai esi vienas, pradedi galvoti autopilotu – ką darysi, kur eisi, kaip viską susiplanuosi. Žinoma, reikia galvoti apie saugumą, bet dažniausiai atsiranda žmonių, kurie irgi keliauja vieni. Tada natūraliai susibendrauji“, – pasakoja alytiškė.

Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“

Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi Dailės mokykloje, domisi įvairiomis meno formomis ir sako, kad didžiausias kūrybinis impulsas ateina ne kelionės metu, o grįžus namo.

„Kai keliauji, neturi daug laiko sustoti. Viską apmąstai vėliau. Tada ir atsiranda noras kurti“, – mintimis dalijasi Liucija.
Tačiau bene daugiausia dėmesio ji skiria tam, kaip kelionės vaizduojamos internete. Jos nuomone, socialiniuose tinkluose dažnai rodoma tik gražioji kelionių pusė, o už kadro lieka finansiniai sunkumai, ilgos laukimo valandos ar nepatogumai.

„Dabar atrodo, kad keliauti labai lengva. Bet niekas nekalba, iš kur atsiranda pinigai ar kiek pastangų tam reikia“, – teigia alytiškė.

Pati ji kelionėms taupo įvairiais būdais – parduoda nereikalingus daiktus, ieško papildomų veiklų ir aktyviai naudojasi tarptautinių jaunimo programų suteikiamomis galimybėmis.

„Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – pataria gimnazistė.

Pažintis per kasdienį vietos gyvenimą

Savo patirtimis Liucija dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Ten ji ne tik pasakoja apie keliones, bet ir pristato savo rengiamus mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir jo apylinkėse. Anot jos, tokios iniciatyvos leidžia parodyti vietoves ne tik per populiariausių lankytinų objektų prizmę, bet ir per kasdienį vietos gyvenimą.

Paklausta apie įsimintiniausias patirtis, Liucija kalba ne apie garsiausius objektus ar aplankytų šalių skaičių. Jai svarbiausi žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos.

Per kelerius metus aplankytos 18 šalių skamba įspūdingai, tačiau susidaro įspūdis, kad tai nėra svarbiausias jos pasiekimas. Kur kas svarbiau tai, ką tokios kelionės suteikia – savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir platesnį požiūrį į pasaulį.

„Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sako alytiškė.

Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose ar paskutinius kelionės eurus Liucijai kelia ne nusivylimą, o juoką. Tai ne nesėkmės, o istorijos, kurios vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į naują kelionę.

Gabija Švetkauskaitė