BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


35-osios Artūro Sakalausko žūties metinės: atminimas, kuris gyvas

2026 08 21

Alytuje paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 35-osios žūties metinės.

Minėjimo renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Po jų susirinkusieji A. Sakalausko atminimą pagerbė jo amžinojo poilsio vietoje. 

Ant kario savanorio kapo gėles padėjo Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Jūratė Zailskienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Seimo narė Jurgita Šukevičienė, Alytaus rajono savivaldybės vadovai, A. Sakalausko artimieji ir kiti minėjimo dalyviai.

Nepriklausomybės gynėjo atminimas pagerbtas tylos minute ir šūvių salvėmis.

„Didvyriais mes negimstame nė vienas, tačiau visi jais galime tapti. Paprastas vyrukas iš Alytaus, baigęs šiandieninę Dainavos progimnaziją, nuvyko ten, kur jo labiausiai reikėjo. Priėmęs sprendimą ir po tarnybos vykdyti užduotį taip, kaip ją reikia vykdyti, savo veiksmais jis prisiėmė didvyrio dalią. Šis sprendimas lėmė, kad mes jau 35 metus esame laisvi“, – minėjimo metu sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. Skomantas Povilionis.

A. Sakalausko sesuo Aušra Sakalauskaitė padėkojo susirinkusiems už tai, kad jie atvyko pagerbti prieš 35 metus žuvusio brolio atminimą.

Minėjimo pabaigoje sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. 

A.  Sakalausko atminimas bus pagerbtas Vilniuje 

Šį vakarą Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio A. Sakalausko atminimas bus pagerbtas ir Vilniuje.

17–19 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių garbės sargyba budės A. Sakalausko žūties vietoje, prie paminklinio akmens (A. Goštauto g., Vilnius).

18 val. prie paminklinio akmens vyks kario savanorio Artūro Sakalausko pagerbimo ceremonija. Kario savanorio atminimas bus pagerbtas tylos minute ir atminimo salvėmis. Ceremonijoje dalyvaus ir kalbės Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, kario savanorio Artūro Sakalausko artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, Lietuvos laisvės gynėjai ir kariuomenės kūrėjai savanoriai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti dalyviai.

Skambės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ laisvės dainos, skirtos kariui savanoriui atminti.

Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų galerijoje bus eksponuojama fotografijų paroda „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris Artūras Sakalauskas (1963–1991)“. 

Apie A. Sakalauską

Būdamas 27 metų, A. Sakalauskas 1991 m. sausį įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir aktyviai prisidėjo prie kovos su sovietų agresija. Jis budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune ir Sitkūnuose.

1991 m. rugpjūčio 19 d., kilus grėsmei atkurtos Lietuvos nepriklausomybei, A. Sakalauskas kartu su kitais Alytaus rinktinės savanoriais vėl stojo ginti parlamento.

Rugpjūčio 21-ąją, žlungant pučui Maskvoje, prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų įvyko Lietuvos savanorių ir sovietų specialiosios paskirties dalinio karių susirėmimas. Sovietų kariai automobiliu įsiveržė į savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu žuvo A. Sakalauskas, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

A.  Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Jo pasiaukojimas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki šiol išlieka svarbiu pilietiškumo, drąsos ir pareigos Tėvynei pavyzdžiu.

Komunikacijos skyriaus informacija

Įvertinti naujieną



Balsai -/5 (Balsų 0)
Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2026-08-21