Su trimis Alytaus miesto moterimis – apie moteriškumą, eleganciją ir gebėjimą džiaugtis kasdienybe

Garsus italų mados dizaineris Giorgio Armani yra pasakęs: „Būti elegantiška – tai nereiškia kristi į akis, tai reiškia – įstrigti atmintyje.“ Ši mintis taikliai apibūdina elegancijos esmę – ji nėra drabužis ar aksesuaras. Tai laikysena, pagarba sau ir kitiems, gebėjimas išlikti savimi net ir tuomet, kai nėra lengva. 

O ką apie eleganciją ir moteriškumą mano trys skirtinga veikla užsiimančios, savitu stiliumi, gyvenimo patirtimi ir požiūriu pasižyminčios alytiškės? 

Kiekviena diena – tarsi šventė: 72-ejų alytiškės Elenos elegancijos paslaptis

Alytiškei Elenai Bražinskiene – 72-eji. Ji beveik 20 metų dirbo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriuje archyvare. 

Pasitempusi, pasipuošusi, korektiška, visuomet su šypsena veide ir pasirengusi padėti – tokią ją prisimena buvę kolegos, tokia Elena išliko ir dabar. 

Išėjusiai į užtarnautą poilsį Elenai veiklos netrūksta. Moteris tris kartus per savaitę lanko sporto klubą „Margiris“, žiemą žvejoja ant ledo. 

Tomis dienomis, kai eina sportuoti, iki sporto klubo moteris visuomet eina pėsčiomis ir visai nesvarbu, koks oras už lango – lietus, vėjas ar speigas. Net ir termometro stulpeliui nukritus žemiau -20 laipsnių, savo įpročių ji nekeičia.

Ryte vos nubudusi Elena mėgsta pasidaryti kavos, kol verda pusryčiai, ji įsijungia muziką ir pašoka. Taip ir nuotaika pakyla, ir daugiau energijos atsiranda.

Net ir eidama į parduotuvę moteris stengiasi atrodyti gražiai: „Jeigu einu į netoli namų esančią parduotuvę, renkuosi džinsus, o  jei toliau – sijoną.“ 

Jeigu tenka eiti į koncertą ar kitą kultūros renginį, tuomet viskas dėliojasi taip: „Apsirengiu tai, ką sugalvoju, jeigu derinys man tinka, prisitaikau aksesuarus. Jeigu manau, kad man netinka, pasikeičiu.“ 

Visuomet puikiai atrodanti Elena teigia daugiausiai komplimentų sulaukianti iš moterų. „Daugelis jų man sako, kad atrodau nuostabiai, esu elegantiška, kad visos Alytaus miesto moterys taip atrodytų“, – šypsodamasi pasakoja ji.

Ypač Elenai įsiminė vienas nutikimas gatvėje. „Kartą mane sustabdė viena moteris ir sako: „Pone, tokios elegancijos aš Alytuje nemačiau daugelį metų.“ Aš sutrikau ir paklausiau: „Jūs čia man sakote?“ – prisimena Elena.

Ši akimirka jai iki šiol kelia šypseną – ne dėl pagyrų, o dėl nuoširdaus netikėtumo ir jausmo, kad jos pastangos puoselėti moteriškumą yra pastebimos bei įvertinamos.

„Aš esu moteris, o moteris turi būti moterimi iki grabo lentos“, – paklausta, kodėl jai svarbu atrodyti gražiai ir būti pasitempusiai, nedvejodama teigia Elena.

Šiuos žodžius galima pavadinti gyvenimo taisykle, kuri lydi ją kasdien.

Būti moteriška Elena teigia įkvepianti pati save. „Aš niekada dėl nieko gyvenime nesipuošiau. Viską dariau dėl savęs. Man tai yra malonu“, – priduria 72-ejų alytiškė.

Jos požiūryje atsispindi vidinė stiprybė ir pagarba sau – tai ne siekis patikti kitiems, bet ir būdas išreikšti save. „Puoštis mėgstu visuomet, nes man kiekviena diena yra tarsi šventė. Atsikėliau – gyva, vadinasi šventė, vadinasi, reikia puoštis“, – teigia moteris.

Tokiu požiūriu ji primena paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą – džiaugtis gyvenimu verta kiekvieną dieną.

Anot moters, moteriškumas pirmiausia yra elegancija. „Jį apibrėžia moters apranga, mąstymas, savęs pateikimas, kalbos maniera, o elegancija yra tai, kaip moteris sugeba save pateikti“, – mintimis dalijasi Elena.

Ji įsitikinusi, kad tikrasis žavesys slypi ne vien išorėje. „Kažkam elegancija yra įgimta, o jeigu žmogus sugeba matyti daugiau nei savo nosies galiuką, tai galima to išmokti“, – svarsto moteris. 

Paklausta, kas jai yra elegancijos ir moteriškumo pavyzdys, Elena ilgai nedvejoja. „Dainininkė Inga Valinskienė“, – šypsodamasi atsako ji.

Iš kur paveldėjo norą visuomet atrodyti gražiai ir pasitempti, Elena sako negalinti tiksliai atsakyti.
„Mano mama buvo paprasta kaimo moteris“, – prisimena ji. Vis dėlto pašnekovė svarsto, kad jos vidinis polinkis į estetiką ir eleganciją galbūt atkeliavo iš kur kas giliau. „Jei tikėčiau reinkarnacija, eleganciją tiesiog atsinešiau. Aš tai turiu nuo gimimo.“

Norą pasitempti ir visuomet atrodyti gražiai iš mamos paveldėjo vienas iš dviejų Elenos sūnų.

Pasiteiravus, kaip ji vertina Alytaus miesto moterų stilių, Elena teigė, kad jos  elegancija nepasižymi. „Daugeliui reikėtų visomis prasmėmis gerokai pasitempti“, tad alytiškėms  ir visoms šalies moterims Elena linki vieno: „Pasitempti ir dar kartą pasitempti.“

Ilona Junevičienė: „Elegancijos pavyzdys – šviesaus atminimo Pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė“

„Gebėti vienu metu galvoti apie daugelį dalykų, kartu naudingai nudirbti keletą darbų, suorganizuoti veiksmą taip, lyg jis vyktų savaiminiu būdu, nepamiršti savęs, jaustis laiminga, išmintinga ir džiaugtis visu tuo“, – taip moteriškumo reikšmę apibūdina  elegancija ir išskirtiniu stiliumi pasižyminti Alytaus jaunimo centro dailės ir keramikos studijos „Vingiorykštė“ mokytoja, menininkė Ilona Junevičienė.

Anot moters, moteriškumas laikui bėgant, veikiant įvairioms aplinkybėms, gali keistis. „Bet, vadinama „šerdis“, įgyta, užsiauginta ar įgimta, išliks. Moteriškumas taip pat, jei jau jis yra, tai ir yra, galima jį kiek „prigesinti“, tarsi paslėpti, bet jis vis tiek bus“, – svarsto moteris.

Ilonos nuomone, viskas, kas žmoguje yra tikra, sklinda iš jo vidaus. O išorė gali būti ir labai apgaulinga. Anot Ilonos, galima apsiklijuoti, apsivilkti tarsi kokiu maskuojančiu gaubtu ir bandyti vaidinti, tik tai ir skambės kaip tuščias puodas. Svarbiausia, anot Ilonos, yra tai, kas viduje.

Ilona savęs nelaiko moteriška. „Augau su labai padūkusiais berniukais, karstymasis po medžius, lakstymas su dviračiu, slapti nuo tėvų „žvalgybiniai žygiai“ į kaimynų sodus ir braškių lysves – tokie buvo mano žaidimai. Vėliau mokiausi, studijavau, dirbau, visada supo pakankamai „vyriška“ kompanija, kažkaip negalvodavau, vyrai, moterys – svarbu, kad įdomu, lengva  bendrauti“, – pasakoja moteris.

Prakalbusi apie eleganciją, Ilona pabrėžia, kad elegantiškas žmogus turi turėti  tvirtą nuomonę, požiūrį ir mokėti savo poziciją išreikšti užtikrintai ir kartu labai santūriai. „Žodžiu, gebėti patylėti, kai norisi šaukti“,  – priduria moteris.

Ilonos nuomone,  elegancijos galima išmokti. Žinios, išsilavinimas, supanti aplinka įtakoja asmenybės formavimąsi, o vertybės, kurios yra puoselėjamos iš kartos į kartą, turi tvirtesnius pagrindus. 

„Kai bendravimo kultūra, tradicijos siekia ne vienos kartos patirtį, tuomet žmogus jau kitaip ir negali elgtis, nes jis matė būtent tokį pavyzdį, jis taip išmoko. Žinoma, įkvepiančio pavyzdžio galima pasisemti ir iš tolimesnės aplinkos, nei šeimos ar giminės istorija. Puikiai suprantame, kokią įtaką mums turėjo sovietmečio laikas, naikinęs šviesiausius žmones. Nesunaikino, daug ką sugriovė, bet nesunaikino. Džiaugiuosi galėjusi bent klausytis močiutės pasakojimų, prisiminimų apie tuos laikus iki Antrojo pasaulinio karo, kai ji su broliu karininku eidavo į pokylius Karininkų ramovėje, kaip vėliau jiedu su vyru mokytojavo įvairiose Aukštaitijos mokyklose...o paskui viskas sugriuvo, tradicija buvo nutraukta, na, matyt, liko kažkoks spindulys viduje“, – pasakoja Ilona.

Pokalbiui pakrypus apie eleganciją kasdienybėje, Ilona pasidalijo vaikystės prisiminimais.

„Pirma mintis atskriejo apie tai, kad, nors mano vaikystė prabėgo kaime tarp mušeikų berniukų, tėvai, ypač mama, daug dirbo, močiutė atvažiuodavo tik retsykiais, bet visada pietums būdavo dengiamas apvalus stalas su staltiese, visais įrankiais, indais ir nuo stalo buvo nevalia nueiti, kol nepavalgė visi“, – pasakoja moteris. 

„Manau, tiesiog, reikia turėti tam tikrų sau gražių, malonių ritualų kasdien, mokėti džiaugtis nors ir visai mažais dalykais, neskubėti“, – mintis apie eleganciją kasdienybėje tęsia Ilona.

Išskirtine elegancija visuomet, anot moters, pasižymėjo šviesaus atminimo Pirmoji šalies ponia  Alma Adamkienė. „Labai žaviuosi grafike, scenografe, fotografe Aleksandra Jacovskyte, jos asmenybės gilumas, ramybė labai užburia ir įkvepia. Iš jaunosios kartos turiu paminėti be galo kūrybingą, žavią menininkę Urtę Mariją Jurkevičiūtę, ir labai džiaugiuosi, kad Urtė kažkada lankė keramikos studiją“, – elegancija išsiskiriančias moteris įvardija menininkė. 

Ilonos nuomone, elegancija pasižymi ir alytiškės, jos, pasak Ilonos, yra  gražios, labai kūrybingos ir protingos moterys. Joms Ilona linki mylėti ir gerbti save, nesiaukoti, nešvaistyti laiko veltui, gyventi šokio ritmu ir džiaugtis kiekviena diena.
 
Tarp verslo ir motinystės: Eglės Mandeikės požiūris į šiuolaikinį moteriškumą

Kaip suderinti motinystę, verslą ir kartu išsaugoti moteriškumą? Į šį klausimą atsakymo ieškojome kalbėdami su alytiškių pamėgto restorano „Carpe diem“ ir restobaro „Loft“ vadove Egle Mandeike. Aktyvus tempas darbe, atsakomybė už komandą ir šeimos kasdienybė – tai iššūkiai, kuriuos ji priima kasdien, tačiau šalia jų stengiasi nepamiršti ir savęs.

Suderinti verslą ir motinystę, anot Eglės, tikrai nėra paprasta. „Visada atrodo, kad kažkas liko nepabaigta, kažkur kažkas nesutvarkyta“, – atvirauja tris vaikus – Rojų, Rusnę ir Roką auginanti moteris. Nuolatinis skubėjimas ir atsakomybės jausmas lydi ją tiek darbe, tiek namuose.

Vis dėlto dabar Eglės kasdienybėje – šiek tiek daugiau erdvės atsikvėpti. Prieš dvi savaites mažiausias vienerių metų ir keturių mėnesių sūnus pradėjo lankyti lopšelį-darželį, todėl ji po truputį gali planuoti savo laiką ir aiškiau dėlioti dienos darbus. Iki šiol mažyliu su vyru rūpinosi pasikeisdami, tad kiekviena laisvesnė akimirka buvo itin brangi.

„Aš tikrai nesu labai moteriška. Nesu ta, į kurią būtų galima lygiuotis. Visą laiką tenka skubėti – rūpintis darbu, namais, šeima. Nuolat kažkas kažko iš tavęs nori, o sau lieka tik laiko trupiniai. Kasdienybėje to moteriškumo trūksta, tačiau, jeigu reikia, aš galiu būti moteriška“, – atvirai kalba Eglė.

Ji neslepia, kad šiandien moteriškumas jai dažnai lieka tarp darbų sąrašų, vaikų poreikių ir verslo sprendimų.

Ilgainiui keičiasi ir pats požiūris į tai, kas yra moteriškumas. Jaunystėje jis dažniau siejasi su išore, o bėgant metams vis labiau persikelia į vidinę savijautą – ramybę, pasitikėjimą, gebėjimą priimti save tokią, kokia esi.

„Anksčiau manęs žiemą su kepure gatvėje tikrai niekas nebūtų matęs. Kai esi jaunesnė, viskas atrodo vienaip. Metams bėgant, supranti, kad svarbu ne tik gražiai atrodyti, bet ir jaustis patogiai“, – teigia Eglė.

Eglės akimis, moteriška moteris yra graži, pasitempusi, tačiau kartu atrodanti natūraliai ir atsipalaidavusi. 

„Kiekviena moteris gali būti gal ne karalienė, bet princesė – tereikia gražiai apsirengti ir tiesiog leisti sau būti pačia gražiausia“, – šypsodamasi priduria ji.

Anot Eglės, kartais užtenka visai nedaug – mažos detalės, kruopščiai pasirinkto drabužio ar mėgstamo kvepalų kvapo, kad moteris pasijustų ypatinga. Svarbiausia – nepamiršti, jog moteriškumas prasideda nuo vidinio leidimo sau jaustis gražiai.

Būtent tas vidinis pokytis atneša daugiau ramybės ir sąmoningumo. Moteriškumo suvokimas, pasak Eglės, su metais keičiasi. 

Moteriškumas jai šiandien – tai ne tik išorinis įvaizdis, bet ir santykis su savimi: gebėjimas priimti savo gyvenimo tempą, vaidmenis bei kasdienius iššūkius. Tai mažos akimirkos sau, leidimas nebūti tobulai ir supratimas, kad grožis prasideda nuo vidinės savijautos.

„Kai matai aplink vaikštančias gražias moteris, pačiai norisi pasitempti. Esu mama ir žmona, todėl stengiuosi atrodyti gražiai – dėl vyro, vaikų ir, žinoma, dėl savęs. Kartais norisi save palepinti, pavyzdžiui, nusipirkti naujus kvepalus“, – šypsosi Eglė.

Elegancija šiai moteriai – neskubėjimas, mokėjimas elgtis kiekvienoje situacijoje ir gebėjimas patylėti. „Ją žmogus arba turi, arba ne – daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje jis auga. Savo vaiką leidžiu į įvairius būrelius ne todėl, kad jis taptų pianino virtuozu ar plaukimo čempionu, bet tam, kad turėtų veiklos ir susipažintų su skirtingais žmonėmis“, – priduria moteris. 

Tarp ją įkvepiančių moterų Eglė mini buvusią notarę Eleną Jachimavičienę, verslininkes Haliną Jakštienę ir Ingą Daukšienę. Šeimos pavyzdžiu ji laiko gerai žinomus alytiškius Vladislavą ir Violetą Gunevičius. Anot jos, Alytaus miesto moterys yra elegantiškos. „Džiaugiuosi, kad mūsų restorane renkasi solidūs žmonės“, – sako Eglė, o artėjančios Kovo 8-osios proga moterims  linki rasti laiko sau, neskubėti, žydėti ir visuomet turėti mažų svajonių, kurioms būtų lemta išsipildyti. 

„Gyventi reikia čia ir dabar, mėgautis šiandiena, o ne laukti rytojaus ar ypatingos progos nuspręsti, kad šiandien yra gera diena. Kiekviena diena yra gera“, – teigia Eglė.

Komunikacijos skyriaus informacija