Senų daugiabučių gyventojus atnaujinti savo būstą labiausiai skatintų praktinės naudos

81 proc. senų daugiabučių butų savininkų, esant tinkamoms aplinkybėms, dalyvautų savo namo atnaujinime. Labiausiai renovacijai žmones motyvuoja praktinės naudos: tai, kad mažės kainos už šildymą (83 proc.), pasikeis gyvenimo kokybė (65 proc.), bus komfortiška temperatūra bute (59 proc.). 40 proc. svarbu, kad išaugs būsto vertė. Aplinkosauginės naudos kol kas daugumai nėra prioritetas.

Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktas Lietuvos renovuotinų daugiabučių (1993 m. ir senesnės statybos metų) gyventojų, butų savininkų nuomonės tyrimas. 

„Žmonės suvokia renovacijos būtinybę, nes dabartinėje geopolitinėje situacijoje niekas nebesitiki pigesnio kuro. Taip pat vis labiau įsisąmoninama, kad alternatyvos renovacijai paprasčiausiai nėra. Pagrindiniais renovacijos trūkumais išlieka neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kintančių reikalavimų, finansavimo sąlygų, statybos darbų terminų, numatomos darbų kokybės ir galutinės kainos“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Renovuotinų daugiabučių namų butų savininkai dažniausiai įvardija šias neapsisprendimo ar atsisakymo atnaujinti daugiabutį priežastis – reikia prisiimti finansinius įsipareigojimus, trūksta aiškios informacijos, kiek kas kainuotų, kas būtų padaryta, renovacija atliekama nekokybiškai. Nemaža dalis apklaustųjų mano, kad pagerinimai, kuriuos suteiks renovacija, neverti sumokėtų pinigų, nerimauja, kad darbų ir statybinių medžiagų kainos gali kilti, todėl gali tekti mokėti daugiau nei bus suskaičiuota prieš pradedant renovaciją.

Be visų kitų paminėtų aplinkybių, didelę įtaką apsisprendimui renovuoti savo namą tebeturi valstybės paramos dydis. Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) gyventojų, beveik du trečdaliai (68 proc.) rinktųsi renovaciją, jei parama siektų 30 proc.

Prieš priimant sprendimą dėl renovacijos žmonėms labiausiai aktualu sužinoti nepriklausomų statybos ekspertų nuomonę. Kiti paminėti specialistai yra šiuo metu renovaciją įgyvendinančių namų atstovai, renovacijos ekspertai, institucijų, atsakingų už renovaciją specialistai.

Dauguma (77 proc.) renovuotinų daugiabučių namų gyventojų lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, kurią įgyvendinant bus atnaujinami visi kvartalo daugiabučiai ir viešieji pastatai, mašinų stovėjimo aikštelės, gatvių apšvietimo tinklai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.

Džiugina, kad 80 proc. respondentų sutinka su teiginiu „Daugiabutis namas, kuriame yra tavo butas, visų pirma yra tavo turtas, todėl privalai juo rūpintis, prižiūrėti bei gerinti nelaukdamas valstybės paramos“, o 75 proc. sutinka su teiginiu „Daugiabučio kompleksinis atnaujinimas yra ne išlaidos, o savininko investicija, kuri atsiperka tiek tiesiogiai, per išaugusią būsto vertę, mažesnius komunalinius mokesčius, tiek netiesiogiai (geresnė gyvenimo kokybė, emocinis pasitenkinimas)“.

Gyventojų buvo klausiama ir apie numanomą namo ateitį neatlikus renovacijos. „Nustebino, kad nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo, trečdalis senų daugiabučių gyventojų nelabai jaudinasi dėl tolimesnio savo namo likimo ir tikisi, kad jei jo nerenovuos ir jis ilgainiui taps avariniu, tuo pasirūpins valstybė“, – komentuoja G. Burbienė ir ragina nepamiršti, kad senstant pastatui išauga avarijų, nelaimingų atsitikimų rizika – gali nukristi dalis balkono, įvykti sprogimas, trūkę vamzdynai užlieti butus.

Pasak G. Burbienės, tokių atvejų pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau ir reikėtų žinoti, jei jie įvyks dėl pačių butų savininkų kaltės, pavyzdžiui, netinkamos turto priežiūros, kai laiku neatliekamas remontas, atnaujinimo darbai, gyventojams teks patiems likviduoti pasekmes, padengti nuostolius, nesitikint, kad tai padarys valstybė.
 
Aplinkos projektų valdymo agentūros informacija

Aliaus Mikelionio nuotr.