Pavojingi gamtos reiškiniai ir gyventojų sauga: kaip elgtis esant stipriam šalčiui, kilus potvyniui ar prasidėjus ledonešiui?

Lietuvoje gamtinės ir hidrometeorologinės sąlygos kinta visais metų laikais, todėl gyventojams svarbu žinoti, kaip saugiai elgtis susidūrus su pavojingais reiškiniais. Plonas ledas, ledonešis, potvyniai, lijundra, plikledis ar pūgos gali kelti grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Pateikiame svarbiausią informaciją ir praktinius patarimus, kaip atpažinti pavojus, tinkamai pasiruošti ir atsakingai elgtis ekstremalių gamtos reiškinių metu, siekiant sumažinti galimas pasekmes ir užtikrinti savo bei aplinkinių saugumą.

Pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus per nulį ir vis labiau šylant, dėl gaunamos šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių, vandens telkinius sukaustęs ledas lūžta – vyksta ledolūžis. Prasideda ledonešis.

Ledonešis – ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai yra sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį (rečiau rudenį). Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu.

Lietuvoje ledonešis anksčiausiai stebimas lapkričio mėnesį šalies rytuose. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje bei pajūryje šis reiškinys prasideda dažniausiai gruodžio pradžioje, o mėnesiui įpusėjus – jau pasirodo ir Žemaitijoje. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų bei upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.

Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nukritusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta. Susidariusios lyčių sangrūdos gali būti stichinių nelaimių priežastimi.
Ledonešis visada yra laikomas pavojingu reiškiniu.

Labai pavojinga ledų sangrūda – katastrofinis hidrologinis reiškinys – fiksuojamas, kai susidarius ledų sangrūdai, stebimas staigus vandens lygio pakilimas, kuris pasikartoja ne dažniau nei 1 kartą per 100 metų.

Ledonešio metu srovės nublokštos į krantą didžiulės ledo lytys ardo priekrantę, laužo medžius, taip naikindamos natūralią vagos apsaugą. Į krantą nublokštos ledo lytys taip pat gali sugriauti šalia esančius pastatus, apgadinti priekrantėje esančią techniką (laivus, valtis ir kt.) bei sukelti pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms.

Susigrūdus ledams staigiai kyla vandens lygis, upė patvinsta, taip padarydama daug žalos gamtai, žmogui ir jo turtui (toliau žiūrėti potvynis). Susigrūdęs ledas šalia tiltų ar geležinkelio gali sutrikdyti eismą, didelę žalą gali patirti laivininkystės sektorius.

Lijundra, plikledis, šerkšnas

Potvynis

Potvynis – vandeningoji upės hidrologinio režimo fazė, pasižyminti staigiu vandens lygio kilimu, dideliais vandens debitais ir lėtesniu vandens lygio ir debito mažėjimu. Tai kasmetinis reiškinys, vykstantis beveik tuo pačiu metu.

Lietuvoje potvyniai dažniausiai prasideda kovo 15–20 dienomis ir baigiasi balandžio mėnesio antroje pusėje.

Pagrindiniai potvynius sukeliantys veiksniai – intensyvus sniego tirpsmas, lietūs, ledo lyčių bei ižo sangrūdos. Potvynių eigai ir padažnėjimui įtakos turi ir hidrotechniniai įrenginiai (tiltai, dambos, užtvankos), miškų kirtimas, melioracija, visuotinis klimato atšilimas.

Labai aukštas vandens lygis – stichinis arba katastrofinis hidrologinis reiškinys, kai vandens lygio pakilimas yra lygus (ar aukštesnis) vandens matavimo stotyje nustatytai stichinei arba katastrofinei vandens lygio ribai.

Katastrofinis hidrologinis reiškinys – labai didelis potvynis – fiksuojamas, kai užliejamos 60 000 ha ir didesnės teritorijos.

Potvynis – daug nuostolių atnešantis gamtos reiškinys: jo metu skęsta žmonės ir gyvūnai, lūžta medžiai, formuojasi nuošliaužos, užliejami dideli pasėlių plotai, žūsta derlius, griaunami ar kitaip pažeidžiami pastatai. Šio reiškinio metu gali sutrikti automobilių ir traukinių eismas (vandeniui skverbiantis į gruntą gali būti paplautos geležinkelio sankasos, išardyti bėgiai), griūna tiltai, dambos, nuostolių patiria ir laivininkystės sektorius. Didelio potvynio metu neišvengiama ir vandens užterštumo, gali išplisti infekcinės ligos.

Siekiant apsisaugoti nuo upių potvynių yra ardomos ledo sangrūdos, įrengiamos užtvankos, nutekamieji kanalai, dambos, pilami pylimai ir kiti dirbtiniai barjerai, stiprinamos krantinės ir plečiami paplūdimiai.