Pilietinio pasipriešinimo dieną paminėtas Romo Kalantos atminimas

Šiandien Alytuje, Romo Kalantos skverelyje, paminėta Pilietinio pasipriešinimo diena. Minėjimas tradiciškai vyko Vinco Krėvės gatvėje, šalia namo, kuriame vaikystę praleido Romas Kalanta.

Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vicemerės Kristina Daugelevičienė, Lina Gaidžiūnaitė, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir mero patarėjas Saulius Ivoška.

„Laisvė nėra duotybė. Mes turime už ją kovoti. Ir tie būdai gali būti labai įvairūs. Šiandieną, stovėdami po saugiu dangumi, galime džiaugtis. Tačiau visai šalia, mūsų kaimyninėse valstybėse, vyksta kiti, daug daug pavojingesni dalykai. Todėl jų kova už laisvę yra kitokia nei mūsų. Tačiau tą žodžio laisvę, tą gebėjimą būti savimi puoselėti turime kiekvienas. Todėl labai norisi palinkėti kiekvienam sustoti ir pagalvoti, o kas ta laisvė yra man. Žinoma, svarbu nepamiršti ir atsakomybių, kurios ateina su laisve. Pabuvimas rimtyje šiandien padės prisiminti: o kodėl visa tai įvyko? Norėtųsi tikėti, kad tokio maišto, kurį išreiškė Romas Kalanta, Lietuvoje daugiau nereikės pasitelkti“, – minėjimo dalyviams sakė vicemerė K. Daugelevičienė. 

Meninėje minėjimo programoje jautriai skambėjo Darijos Ciūnytės dainos, gitara jai pritarė Ugnius Šerkšnas. Koncertavo ir Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Laisvės simboliu tapusį R. Kalantą įtaigiai įkūnijo Nojus Baliūnas.

Buvo prisiminta Alytuje gimusio R. Kalantos asmenybė, jo idealizmas, laisvės troškimas bei žmonės, sovietmečiu pasirinkę tiesą, pilietinį pasipriešinimą ir dvasinę stiprybę. Prisiminimais dalijosi to meto įvykių liudininkai Vytautas Stanevičius (Vytautas San Simnas) ir Gintautas Unguraitis-Dzilbus.

Po minėjimo, kurį organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus kultūros centras, alytiškius į ekskursiją pakvietė Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.

1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmečio R. Kalantos pasirinkta drastiška protesto forma Kaune tapo galingu pasipriešinimo sovietiniam režimui ženklu ir sukėlė didžiulį rezonansą visoje Lietuvoje, ypač tarp jaunimo. 

Šiandien ši data minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.

Prieš 54 metus, 1972-aisiais, Kauno miesto sodelyje, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą devyniolikmetis R. Kalanta apsipylė benzinu ir sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nugabentas į ligoninę, tačiau kitos dienos nesulaukė. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 valandą ryto nuo viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimų.

Jo auka ir priešmirtinė žinutė užrašų knygutėje – „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ – tapo vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo simbolių, nuvilnijusių per visą Kauną, Lietuvą ir už jos ribų. Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir mėginant išvengti žmonių susibūrimų, Kaune kilo spontaniški protestai. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo „Laisvę Lietuvai!“ ir reiškė atvirą nepritarimą okupaciniam režimui.

Netrukus protestai išaugo į masines demonstracijas, vykusias 1972 m. gegužės 18–19 dienomis. Jose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, o šie įvykiai tapo vienais didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Net ir praėjus daugiau nei penkiems dešimtmečiams, R. Kalantos vardas tebėra neatsiejamas nuo laisvės, pilietinės drąsos ir pasipriešinimo okupacijai.

Komunikacijos skyriaus informacija