Išskirtinis Alytaus abiturientės pasiekimas: Paulina Tamulaitytė pelnė tris šimtukus ir brandos atestatą su pagyrimu

„Ateinančiais metais darysiu pertrauką, o vėliau planuoju studijuoti mados verslą ir komunikaciją, bet galbūt dar apsigalvosiu“, – sako Alytaus Jotvingių gimnazijos abiturientė Paulina Tamulaitytė. Ji, laikydama valstybinius brandos egzaminus, šiemet pasiekė išskirtinį rezultatą ir gavo net tris šimtukus: lietuvių kalbos ir literatūros (A lygio), anglų kalbos (tarptautinio egzamino) ir informatikos. 
Už šį pasiekimą Paulina apdovanota Alytaus miesto savivaldybės premija. Be trijų šimtukų, ji iš matematikos pelnė 90 balų įvertinimą. 
P. Tamulaitytė vienintelė Alytuje gavo brandos atestatą su pagyrimu.

Paulina, koks jausmas apėmė sulaukus egzaminų rezultatų? Kam pirmiausia apie juos pranešėte? 

Žinoma, apėmė džiaugsmas ir didžiavimasis savimi. Pirmiausia apie tai parašiau savo geriausioms draugėms ir pasakiau tėvams.

Gavote tris šimtukus. Ar tikėjotės sulaukti tokių vertinimų? 

Šimtukus gavau iš lietuvių kalbos ir literatūros bei informatikos VBE, taip pat išlaikiau tarptautinį anglų kalbos egzaminą, kuris atitinka šimtuką. Taip, jau ilgą laiką svajojau apie tai, kad iš visų laikomų egzaminų susirinksiu šimtukus, tad dėl tokių rezultatų įdėjau labai daug pastangų. Mano lietuvių kalbos mokytoja buvo Salomėja Žebuolienė, ji labai stipriai prisidėjo prie mano šimtuko, kaip ir mano auklėtoja, informatikos mokytoja Janina Kuchalskienė, bei anglų kalbos mokytoja Lina Petraškienė.

Kuris egzaminas pareikalavo daugiausia jėgų? 

Man, kaip ir daugeliui kitų, sunkiausias egzaminas buvo matematikos – jo rezultatas ir yra mažiausias. Tačiau nė vienas rezultatas pernelyg nenustebino, jie buvo daugiau mažiau tokie, kokių tikėjausi, tik parašiusi egzamino užduotis.

Jei galėtumėte vieną dalyką pakeisti ruošdamasi egzaminams, kas tai būtų?

Sunku išskirti vieną dalyką, kurį keisčiau. Galbūt tik priminčiau sau mažiau jaudintis ir labiau pasitikėti tuo, ką jau moku.

Ar visada buvote pirmūnė? 

Mokytis man visuomet sekėsi labai gerai, žinoma, pastaraisiais metais reikėjo įdėti daugiau pastangų, kad išlaikyčiau šį lygį.

Koks buvo didžiausias iššūkis dvyliktoje klasėje? Ar buvo momentų, kai suabejojote savo jėgomis? Kokia buvo didžiausia klaida, iš kurios pasimokėte? 

Didžiausias iššūkis tikriausiai buvo neprarasti motyvacijos, kai viskas atrodė beprasmiška ir atsibodę. Būtent tokiais momentais aš ir suabejodavau savo jėgomis – kai darbo būdavo daugiau, nei jam galėjau skirti savo paros laiko. Tada vis pagalvodavau, kad kai susidorosiu su dabartiniu krūviu, netrukus reikalų vėl pasidarys per daug, ir taip viskas kartosis dar ne vieną mėnesį, iki kol parašysiu paskutinį egzaminą, ir tame jokio smagumo. Didžiausia klaida šiuo atveju greičiausiai buvo kreipti dėmesį į tai, ko dar nespėjau padaryti, užuot pasidžiaugus tuo, kiek daug jau pasiekiau.

Kaip ruošėtės egzaminams? Ar daug laiko skirdavote mokslams? Mokėtės savarankiškai ar naudojotės korepetitorių paslaugomis?

Kadangi viską nuosekliai mokiausi per dvylika metų mokykloje, ruošiantis egzaminams spragų taisyti nereikėjo, tad užteko paskutinį mėnesį paprasčiausiai viską pakartoti pamokų metu. Pripažinsiu, egzaminams kartojausi mažiau, nei planavau, bet to nereikėjo būtent dėl to, kad anksčiau į mokslus įdėjau daug pastangų ir laiko, turėjau tvirtą pagrindą. Kažkokių specifinių įpročių neturėjau ir viską mokiausi savarankiškai.

Kas Jus labiausiai motyvavo siekti tokių aukštų rezultatų? Ar jautėte spaudimą – iš tėvų, mokytojų, o gal labiausiai iš savęs pačios? 

Man didžiausia motyvacija buvo būtent siekis susirinkti kuo daugiau šimtukų – su tuo ateina ir tam tikras pripažinimas. Didžiausią spaudimą jaučiau būtent iš savęs pačios. Žinoma, ir mokytojai, pamatę, ką sugebu, visada turėjo man aukštus standartus. O štai iš tėvų nejaučiau jokio spaudimo – nors jie labai didžiuojasi manimi, nebūtų nusivylę ir ne tokiais įspūdingais pasiekimais.  

Baigėte Jotvingių gimnaziją. Su kokiu jausmu ją paliekate? O gal tvirtus pagrindus padėjo ir mokykla, kurioje mokėtės iki gimnazijos? 

Liūdna palikti mokyklą, kurioje praleidau pastaruosius ketverius gyvenimo metus. Pasiilgsiu tiek Jotvingių gimnazijos mokytojų, tiek žmonių, su kuriais baigiau mokyklą, tiek draugų, kurie dar lieka mokytis. Keista, kad nuo šio rudens kiekvienos dienos nepraleisiu vietoje, kurioje sukurta tiek daug prisiminimų.
Taip pat pasiilgstu ir Likiškėlių progimnazijos, kurioje mokiausi prieš tai. Metai, praleisti šioje mokykloje, daug ko mane išmokė ir davė gyvenimiškos patirties dar prieš ateinant į gimnaziją.

Koks mokyklos prisiminimas pirmiausia ateina į galvą? 
 
Ryškiausi mokyklos prisiminimai, be abejonės, susiję su pagrindinėmis dvyliktos klasės šventėmis – Šimtadieniu, Paskutiniu skambučiu. Jos tiek praskaidrino kasdienybę, tiek suartino visą mūsų laidą ir padėjo susirasti naujų draugų.

Kaip pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslų ir poilsio? Gal lankėte kokią  neformaliojo švietimo įstaigą ar būrelį? 

Vienuoliktoje klasėje pusiausvyros nelabai buvo – per daug laiko praleisdavau prie krūvos užduodamų namų darbų ir ne vieną mėnesį jaučiausi perdegusi. Dvyliktoje klasėje išmokau atsirinkti, kas iš užduočių svarbu, o kam reikia skirti mažiau laiko, tad liko ir pakankamai laisvalaikio. Paskutiniais metais būrelių nelankiau, išskyrus vokalinę studiją pas mokyklos muzikos mokytoją Daivą Miklaševičienę, bet dažniausiai parepetuodavome pertraukų metu, tad tai papildomo laiko neužėmė. 

Kokia esate ne mokykloje? 

Esu labai kalbi, mėgstu pasiginčyti ir įrodyti savo tiesą, labai dažnai ir praktiškai iš visko juokiuosi, bet mėgstu ir pasiskųsti. Apskritai nesu „moksliukė“, kokia mane kartais laiko svetimi žmonės, išgirdę apie mano rezultatus – mokslai man yra didelė gyvenimo dalis, bet tikrai ne svarbiausia.

Ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu? Koks Jūsų didžiausias pomėgis? 

Turiu daug pomėgių – žiūrėti filmus, klausytis muzikos, gaminti apyrankes, bet didžiausias visada buvo ir tikriausiai bus – knygų skaitymas. Taip pat mėgstu rašyti, ateityje norėčiau leisti savo parašytas knygas ir jau dabar esu keletą pradėjusi. Taip pat aš nepraleidžiu progos praleisti laiką su draugais ir pasilinksminti mieste.

Ar turite svajonę, kuri nėra susijusi su karjera? 

Norėčiau apkeliauti kuo daugiau pasaulio šalių, būtinai aplankyti Italiją, Ispaniją, JAV, Australiją ir Prancūziją, taip pat pagyventi savo svajonių mieste – Niujorke.

Ką veiksite likusį vasaros laiką? 

Ilsėsiuosi, leisiu kiek įmanoma daugiau laiko su draugais, užsiimsiu savo pomėgiais.

Ko palinkėtumėte ne tik būsimiems abiturientams, bet ir kiekvienam mokiniui, kuris abejoja savo galimybėmis? 

Atsakymas atrodys banalus, tačiau vis dėlto linkiu pirmiausia tikėti savimi. Abejonės yra natūralu, bet jei tik turi pakankamai noro ir ryžto, nepasiduodi po pirmos nesėkmės, įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Jei galėtumėte parašyti laišką sau, kai pradėjote dvyliktą klasę, ką jame parašytumėte?

Parašyčiau sau, kad turėčiau mažiau kreipti dėmesio į ištinkančius sunkumus, nesėkmes, niūrias dienas, nes tai visada praeina, ir mėgautis kiekviena linksma akimirka mokykloje, nes dvylikta klasė prabėgs neįtikėtinai greitai, ir šis gyvenimo etapas liks praeityje.

Komunikacijos skyriaus informacija

Nuotr. iš kairės: Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas, Linas Tamulaitis, Lina Tamulaitienė, Paulina Tamulaitytė, Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė..