Ant rankos išsitatuiravusi kino teatro „Dainava“ simbolį alytiškė Andrija sulaukė dovanos visam gyvenimui

Alytiškei Andrijai Petkevičiūtei kino teatras „Dainava“ – ne tik vieta žiūrėti filmus. Tai erdvė, kurioje užaugo jos meilė kinui, gimė daugybė prisiminimų ir kūrybinių idėjų. Šį ypatingą ryšį ji įamžino tatuiruote ir sulaukė išskirtinės dovanos – abonemento į „Dainavą“ visam gyvenimui.

Apie meilę kinui, mėgstamiausius filmus ir kūrybą – pokalbis su Andrija.

Andrija, kaip kilo mintis išsitatuiruoti kino teatro „Dainava“ logotipą? Ar tiesa, kad Jūsų įkvėpėja yra bendravardė Andrija, kurios istorija buvo publikuota 15min.lt?

Taip, idėja būtent ir kilo paskaičius šį straipsnį. 
https://zmones.15min.lt/naujiena/ant-rankos-issitatuiravusi-kino-teatro-pasaka-simboli-andrija-sulauke-dovanos-visam-gyvenimui-pL5Aa4dZ5YZ

Jį man parodė draugė ir aš pagalvojau, kad irgi mielai išsitatuiruočiau „Dainavos“ kino teatro logotipą. Kadangi esu gimusi ir užaugusi Alytuje, tai jau nuo vaikystės lankausi šiame kino teatre. Vienu metu, mokyklos laikais, kai pradėjau labai domėtis filmais, laikiau kino teatrą savo antraisiais namais, todėl turiu daug puikių ir smagių prisiminimų apie savo apsilankymus ir dalyvavimus renginiuose. 

Ten dirbę žmonės mane labai maloniai priimdavo, būdavo, kad žiūrėdavau kelis filmus iš eilės ar net sėdėdavau kino teatre nuo ryto iki vakaro ir žiūrėdavau viską, ką tą dieną rodydavo. Taip pat kolekcionuodavau savo kino teatro bilietus, nors ant jų ir nebūdavo parašytas filmo pavadinimas, aš užsirašydavau ranka, ir turiu juos iki dabar. Kino teatras „Dainava“ man labai svarbi vieta.

Ir Jūs gavote dovanų – kino teatro „Dainava“ abonementą visam gyvenimui?

Paskaičiusi straipsnį, tuoj pat apie šią tatuiruotės idėją parašiau „Dainavos“ direktorei Simonai ir pasakiau, kad ir aš pasiruošusi išsitatuiruoti kino teatro pavadinimą. Mano nuostabai, ji iš karto atrašė, kad idėja puiki ir kad pasirašytų už abonemento visam gyvenimui suteikimą! Esu jai labai už tai dėkinga.

Ar tatuiruotę atliko Alytuje dirbantis meistras?

Man buvo svarbu, kad tatuiruotė būtų padaryta Alytuje, todėl iš karto pradėjau ieškoti, kas galėtų tai padaryti. Pasirinkau meistrę alytiškę Laurą Bujanauskaitę, kurios tatuiruočių studija vadinasi „BUJAN“, ir labai džiaugiuosi savo pasirinkimu.

Tai buvo ne pirma tatuiruotė?

Turiu dar šešias tatuiruotes. Kiekviena jų man yra svarbi ir turi reikšmę. Įdomus faktas, kad iki šiol dariausi tatuiruotes vis skirtinguose miestuose: Paryžiuje (Prancūzija), Londone (Jungtinė Karalystė), Skopjė (Makedonija), Vilniuje ir Alytuje (Lietuva).

Ar dažnai lankotės kino teatre „Dainava“?

Gaila, bet nepakankamai dažnai. Sunku rasti laiko per darbus, nes dažniausiai dirbu iki 19 val., o po darbų retai būna energijos eiti į kino teatrą. Bet kai rodo ką nors labai laukiamo, būtinai stengiuosi rasti laiko ir jėgų.

Ar kino teatre filmus žiūrite tik Alytuje? Gal važiuojate į Kauną, Vilnių? Koks kino teatras apskritai yra palikęs ypatingą įspūdį? O gal turite svajonę pažiūrėti filmą kuriame nors pasaulio krašte esančiame kino teatre?

Esu važiavusi žiūrėti filmų į Kauną ir Vilnių, bet tik kelis kartus. Kai gyvenau Londone, kelis kartus skridau į Geteborgą ir Portą žiūrėti filmų ten vykusiuose kino festivaliuose. Esu aplankiusi kino teatrus Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Ypatingiausią įspūdį yra palikę BFI IMAX ir The Prince Charles Cinema Londone, Stora Teatern ir Draken Geteborge. Esu aplankiusi tiek daug nuostabių kino teatrų ir, manau, dauguma jų palieka įspūdį ir išlieka atmintyje.

Man labai patinka lankytis kino festivaliuose, todėl svajoju pažiūrėti filmus didžiuosiuose festivaliuose, tokiuose kaip Kanų, Venecijos, Toronto, Berlyno, Sandanso, „South by Southwest“ Ostine, Teksase, ir daugybėje kitų.

Kokio kino gerbėja esate? Per kokias platformas dar žiūrite? Gal kokį filmą žiūrėjote jau daugybę kartų?

Žiūriu visokius filmus, bet labiausiai mėgstu dokumentiką ir dramas. Filmus žiūriu per Netflix, MUBI, HBO, Telia Play, Prime Video, LRT Epika ir įvairiose kitose vietose.
Daugiausia kartų esu peržiūrėjusi filmą „Carol“, net dvylika kartų, keturis iš jų – kino teatruose. Daugiausia kartų kino teatruose esu peržiūrėjusi filmą „Oušeno 8“. Keturiuose skirtinguose kino teatruose šį filmą žiūrėjau aštuonis kartus (iš viso jį esu mačiusi dešimt kartų).

Gal yra filmas, kurio pasirodant labai laukiate?

Filmų išleidžiama tiek daug, kad net sunku susigaudyti, bet šiuo metu labiausiai laukiu filmų „Teenage Sex and Death at Camp Miasma“ (rež. Jane Schoenbrun), „Coward“ (rež. Lukas Hhont), „Clarissa“ (rež. Chuko Esiri ir Arie Esiri), „Roma elastica“ (rež. Bertrand Mandico), „Club Kid“ (rež. Jordan Firstman), „Another Day“ (rež. Jeanne Herry), „Six Months in a Pink and Blue Building“ (rež. Bruno Santamaría Razo), „Nagi Notes“ (rež. Koji Fukada), „La Gradiva“ (rež. Marine Atlan), „A Woman’s Life“ (rež. Charline Bourgeois-Tacquet)…

Nežinau, kiek iš jų pasieks Alytų, bet vienaip ar kitaip tikiuosi šiuos filmus pamatyti.

Esate vizualiojo meno gerbėja?

Tikrai taip. Labai mėgstu lankytis muziejuose, visada stengiuosi pastebėti gatvės meną. Pati fotografuoju ir filmuoju, kuriu įvairiais kitais būdais ir mėgstu pamatyti kitų menininkų darbus.

Liepos 27–rugpjūčio 2 d. Alytuje vyks kino teatro „Dainava“ penktą kartą organizuojama kino stovykla „24 per sekundę“. Šiemet vėl būsite jos mentorė. Laukiate šio vasaros etapo? Kuo jis žavi? Kokių patirčių dovanoja?

Kiekvienais metais laukiu šios stovyklos, bet taip pat ir nerimauju. Daug dalykų turime susidėlioti, kad viskas vyktų sklandžiai. Visada labiausiai noriu, kad dalyviai prasmingai praleistų laiką, įgautų naujų žinių ir patobulintų jau turimas. Mane žavi kūrybiško jaunimo atradimas. Labai smagu matyti jaunus žmones, pilnus idėjų, minčių ir nuomonių, jų entuziazmas užkrečia ir mane. 

Stovykla dovanoja neįkainojamų patirčių, dalyviai patiria, ką reiškia tikras filmų kūrimas, kiek daug darbo yra įdedama net ir į mažiausias detales. Jie įgauna žinių iš tikrų kino industrijos profesionalų ir patys sukuria trumpametražius filmus, kuriuos stovyklos pabaigoje pamato ir parodo artimiesiems didžiajame ekrane „Dainavos“ kino teatre. 

Dažnai pasibaigus stovyklai girdžiu dalyvius sakant „nuo šiol žiūrėsiu filmus visai kitomis akimis“, ir tai labai džiugina. Nors patiriu daug streso, nes man visa tai labai rūpi, galų gale viskas būna verta ir neretai rieda ašaros iš pasididžiavimo jaunimu ir jų sukurtais darbais.

Komunikacijos skyriaus informacija 

Jolitos Subačiūtės-Urbonienės nuotr.