Alytus žengia ambicingu keliu – sieks tapti pirmuoju sertifikuotu beatliekiu miestu Lietuvoje

Alytus kelia sau ambicingą tikslą – tapti pirmuoju Lietuvoje miestu, nuosekliai einančiu tarptautinio Beatliekių miestų sertifikavimo keliu. Tai ne vien siekis daugiau rūšiuoti ar mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį. Beatliekio miesto idėja apima gerokai platesnį pokytį – atliekų prevenciją, pakartotinį daiktų naudojimą, žiedinę ekonomiką, naujas galimybes verslui ir apčiuopiamą naudą miesto gyventojams. 

Alytaus miesto savivaldybės taryba jau žengė pirmuosius žingsnius – taryba pritarė savivaldybės dalyvavimui Beatliekių miestų iniciatyvoje. Rengiamo Beatliekio miesto veiksmų plano tikslas – pasirengti taip, kad 2029 m. Alytus galėtų sėkmingai įveikti „Mission Zero Academy“ sertifikavimo auditą. Veiksmų planas apims 2026–2029 metus. 

Rugsėjo 11 d. vykusiame darbiniame susitikime-dirbtuvėse dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, savivaldybės specialistai, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovai, seniūnaičiai ir kitų sričių atstovai.

Susitikimo metu plano rengėjai – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ – pristatė esamos situacijos analizę, miesto stiprybes ir problemines sritis, strateginių dokumentų sąsajas su Beatliekio miesto tikslais bei Europos miestų gerąją praktiką. Diskutuojant taip pat formuotos būsimo veiksmų plano kryptys ir priemonės.

Alytus jau turi tvirtą pagrindą

Susitikime pristatyti duomenys rodo, kad Alytus šį kelią pradeda turėdamas nemažą įdirbį. 2025 m. atskiro atliekų surinkimo dalis mieste siekė 65,15 proc. ir jau tenkina trečiojo sertifikavimo lygio sąlygą. Bioatliekų tvarkymo rodiklis siekia 86,3 proc., o pagal taikomą metodiką – 89,1 proc. Mieste veikia 173 konteinerinės aikštelės, dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, 2„Mainukų“ punktai  ir „TikoTiks“. Atskirai renkama 17 atliekų rūšių, o vien 2025 m. surengti 184 visuomenės švietimo edukacijos.

Teigiamą pokytį rodo ir mažėjantis mišrių komunalinių atliekų kiekis. 2022 m. Alytuje jų susidarė 8 694 tonos, o 2025 m. – 7 250 tonų. Per ketverius metus šis kiekis sumažėjo 1 444 tonomis, arba 16,6 proc.

Tačiau sertifikavimo kelias reiškia ir tas sritis, kuriose dar būtina pasitempti. Pakuočių ir antrinių žaliavų atskiras surinkimas mažėjo antrus metus, pakartotinio naudojimo apimtys nesiekia užsibrėžto rezultato. Tarp iššūkių taip pat įvardijamas maisto atliekų surinkimas daugiabučiuose, augantys tekstilės ir higienos atliekų srautai.

Beatliekiškumas – ir naujos galimybės miesto ekonomikai

Alytaus siekis tapti beatliekiu miestu svarbus ne tik aplinkosaugos požiūriu. Miestui pritraukiant naujas pramonės investicijas, kuriantis įmonėms ir naujoms darbo vietoms, atsiranda galimybė ekonomikos augimą vis glaudžiau sieti su žiedinės ekonomikos principais. 

Vienas svarbiausių principų – kuo ilgiau išsaugoti medžiagų vertę. Tai, kas vienoje įmonėje tampa gamybos likučiu ar nebereikalinga medžiaga, kitam verslui gali būti vertinga žaliava. Todėl žaliavų ir medžiagų cirkuliacija galėtų vykti ir miesto viduje – padedant verslams atrasti vieniems kitus, bendradarbiauti ir ieškoti galimybių, kad kuo mažiau vertingų medžiagų taptų atliekomis.

Beatliekio miesto kryptis gali tapti paskata ir naujoms smulkiojo bei vidutinio verslo iniciatyvoms. Miestas gali sudaryti palankesnes sąlygas kurtis veikloms, susijusioms su remontu, pakartotiniu naudojimu, perdirbimu, dalijimosi ekonomika ar gamyba iš antrinių žaliavų. Taip atliekų mažinimas tampa ne ekonomikos ribojimu, o galimybe kurti naujas paslaugas, verslus ir darbo vietas.

Tokia kryptis dera ir su Alytaus miesto strateginiais tikslais – pristatytoje analizėje pabrėžiama, kad Beatliekio miesto strategija prisideda prie švarios ir saugios aplinkos, darnaus miesto, pažangios ekonomikos ir socialiai atsakingos bendruomenės kūrimo.

Geriausia atlieka – ta, kuri nesusidaro

Beatliekiame mieste vien rūšiavimo nepakanka. Vis svarbesnis tampa klausimas, kaip apskritai išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau naudoti jau turimus daiktus.

Sugedusi buitinė technika nebūtinai turi iš karto tapti atlieka – ją galima remontuoti. Nebereikalingas baldas, drabužis ar kitas daiktas gali būti perduotas žmogui, kuriam jo reikia. Galima plėsti dalijimosi, keitimosi, taisymo iniciatyvas ir kūrybiškai pažvelgti į tai, ką esame įpratę laikyti atliekomis.

Alytus jau turi pagrindą tokioms veikloms – „TikoTiks“ centrą ir „Mainukų“ punktus. Pakartotinis naudojimas ir taisymas rengiamame plane įvardijami tarp prioritetinių prevencijos priemonių kartu su atliekų susidarymo mažinimu, kompostavimu ir žaliųjų atliekų tvarkymu namų ūkiuose.

Susitikime pristatyta ir kitų Europos miestų patirtis. Ji rodo, kad savivaldybės gali skatinti taisymo paslaugas ir pakartotinį naudojimą, keisti tekstilės surinkimo modelius, o viešuosiuose pirkimuose vertinti ne tik kainą, bet ir perkamo daikto poveikį aplinkai bei jo gyvavimo ciklą. Gerosios praktikos pristatytos atskirose susitikimo dalyse apie viešuosius pirkimus, vienkartinius gaminius ir renginius, pakartotinį naudojimą, tekstilę bei bioatliekas daugiabučiuose.

Gyventojas turi matyti savo pastangų vertę

Beatliekiu miestas netaps vien savivaldybės sprendimais ar nauja infrastruktūra. Viena svarbiausių grandžių – pats gyventojas. Todėl kuriant Beatliekio miesto modelį svarbu ne tik pasakyti žmogui, kaip jis turi rūšiuoti, bet ir parodyti, kodėl jam pačiam verta tai daryti.

Principas paprastas – kuo mažiau mišrių atliekų sukuri ir kuo geriau rūšiuoji, tuo mažiau moki. Ilgalaikėje perspektyvoje atliekų tvarkymo sistema turi kuo teisingiau atspindėti žmogaus sukuriamą atliekų kiekį ir skatinti tuos, kurie atliekų susidarymą mažina bei rūšiuoja atsakingai.

Tam tikri ekonominiai instrumentai Alytuje jau veikia. Mieste numatyta ekonominė sankcija už netinkamą rūšiavimą, o namudinis kompostavimas susietas su rinkliavos pastoviosios dalies mažinimu.

Taigi gyventojui beatliekiškumas turėtų reikšti labai praktiškus dalykus: mažiau išmesti, daugiau rūšiuoti, taisyti užuot išmetus, dalintis tuo, ko pačiam nebereikia, kompostuoti ir kartu matyti, kad atsakingas elgesys turi realią vertę.

Kitas etapas – nuo gerų iniciatyvų prie bendros miesto sistemos

Vienas svarbiausių susitikime nuskambėjusių akcentų – Alytuje jau daroma daug, tačiau siekiant sertifikavimo neužtenka vien vykdyti priemones. Reikia matuoti jų rezultatus ir poveikį.

Rengiant veiksmų planą išskirti penki prioritetiniai pokyčiai: pradėti matuoti tai, kas jau daroma; užpildyti privalomų sertifikavimo kriterijų spragas; keisti maisto atliekų surinkimo modelį daugiabučiuose; daugiau dėmesio skirti surinktos tekstilės kokybei ir pakartotiniam naudojimui; beatliekiškumo principus įtvirtinti pačios savivaldybės veikloje – viešuosiuose pirkimuose, įstaigose ir valdomose įmonėse.

Alytaus ambicija – ne vien gauti sertifikatą. Tai galimybė kurti miestą, kuriame sunaudojama mažiau pirminių išteklių, daiktai naudojami ilgiau, o medžiagos kuo ilgiau išlieka ekonomikos cikle. Miestą, kuriame žiedinė ekonomika atveria erdvę naujiems verslams ir darbo vietoms, o gyventojas mato, kad jo pastangos rūšiuoti, kompostuoti, taisyti ar dalintis turi prasmę ir vertę.

Beatliekiškumas nereiškia, kad rytoj Alytuje nebeliks nė vienos atliekos. Tai nuoseklus miesto pokytis – kad atliekų susidarytų vis mažiau, o kuo daugiau šiandien atliekomis laikomų daiktų ir medžiagų rytoj vėl taptų daiktais, žaliavomis ar naujomis ekonominėmis galimybėmis. Alytus šį kelią jau pradėjo.

Komunikacijos skyriaus informacija