GEOLOGIJOS INSTITUTAS
R. Taraškevičius
Alytaus miesto teritorijos ekogeocheminis įvertinimas sudarant žemėlapius
1997 m.
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Susipažinkite su slapukų politika.
GEOLOGIJOS INSTITUTAS
R. Taraškevičius
Alytaus miesto teritorijos ekogeocheminis įvertinimas sudarant žemėlapius
1997 m.
Alytaus miesto dirvožemių (grunto) ir sniego dangos ekogeocheminiai tyrimai leido padaryti tokias pagrindines išvadas:
Dirvožemio ir sniego dangos ekogeocheminio įvertinimo žemėlapiai gali būti naudingi:
Tuo ypač turėtų susirūpinti tie, šalia kurių sklypų yra nustatytos toksinių elementų
koncentracijos, viršijančios sanitarines arba fitotoksines reikšmes. Jie gali kreiptis į
GEOLOGUOS institutą (tel: 236 016) arba kitą kompetentingą įstaigą dėl anomalijų
tyrimų detalizavimo ir rekomendacijų jų lokalizavimui arba nukenksminimui, aplinkos
suplanavimo.
Sėkmingam tikslinių rekomendacijų įgyvendinimui ir jų konkretizavimui būtina atlikti papildomus detalius tyrimus M 1: 2 500 - 5 000 išaiškintos taršos židiniuose ir potencialių taršos šaltinių teritorijose bei potencialaus jų poveikio zonoje (patikslinant sanitarines ribas).
Geologijos instituto ataskaita
Vilnius - 1997 m.
Ekogeologinio turinio žemėlapiai skirti Alytaus miesto teritorijos ir apylinkių racionaliam įsisavinimui. Paruoštas ekogeologinių žemėlapių komplektas gali būti panaudotas šių konkrečių uždavinių sprendimui:
Paruoštas skaitmeninis ekogeologinių žemėlapių M 1 : 25 000 komplektas kartu su ekonominio, socialinio, kraštotvarkinio bei gamtosauginio pobūdžio informacija turėtų pasitarnauti Alytaus miesto perspektyvinio vystymo koncepcijos pagrindimui.
Alytaus mieste ir apylinkėse atlikti darbai leidžia padaryti šias išvadas:
Alytaus miesto ir apylinkių ekogeologinėms sąlygoms svarbi kvartero storymės sąranga. Jai būdingas alivinių smėlio žvyro sluoksnių vyravimas Nemuno upės slėnio ribose bei ledyninės kilmės priemolių bei priesmėlių vyravimas už Nemuno upės slėnio ribų. Už Nemuno slėnio ribų smėlingos žvyringos fliuvioglacialinės nuogulos ir smėlingos eolinės bei limnoglacialinės nuogulos sutinkamos atskirų plotų pavidalu. Atskirais lopais, reljefo pažemėjimuose fiksuotos balų nuogulos: durpės, sapropelis.
Nemaža tirto ploto dalis, esanti už Nemuno slėnio ribų, pasižymi palyginti gerai izoliuotomis gelmėmis. Galima teigti, kad pagrindinė Alytaus pramoninių rajonų dalis su nežymiomis išimtimis patenka būtent į šiuos plotus. Alytaus miesto teritorija, esanti Nemuno slėnyje, ant įvairaus amžiaus salpinių terasų, pasižymi bloga gelmių izoliacija, čia daugiau įsikūrę gyvenamieji ir administraciniai rajonai, rekreacinės zonos.
Ekogeologiniu požiūriu palankiausios sąlygos ūkiniam įsisavinimui yra Likiškių–Butkūnų (Lk-Bt), Alytaus–Mikutiškių (Al-Mk), Norgėliškių–Poteronių (Nr-Pt) ir Padvariškių (Pdv) litomorfogenetiniuose rajonuose. Čia rekomenduotina vystyti pramonę! komunalinės paskirties objektus (sąvartynus, gamybinių atliekų laikino saugojimo aikšteles, valymo įrenginių dumblo saugojimo aikšteles, kitus aplinkai pavojingus objektus), šių rajonų plotai taip pat tinka ir gyvenamajai statybai, žemdirbystei, sodininkystei.
Radžiūnų (Rdž), Strielčių (Str), Takniškių (Tkn) Iitomorfogenetiniuose rajonuose ir pietinėje Nemuno (Nm) Iitomorfogenetinio rajono dalyje nereikėtų steigti pramoninių (ūkinių) įmonių. Šiuose rajonuose reiktų orientuotis į žemės ūkio, miškininkystės vystymą bei individualios statybos, o taip pat rekreacinės paskirties objektų statybą.
Vidzgirio (Vdg), Kaniūkų-Užupio (Kn-Už), Tverktos-Tolupės (Tv-Te) Iitomortogenetiniuose rajonuose bei šiaurinėje Nemuno (Nm) rajono dalyje ekogeologinės sąlygos ūkiniam įsisavinimui yra itin nepalankios, todėl čia reiktų stengtis išsaugoti natūralų Iandšaftą, miškus bei kitas gamtinio karkaso dalis, pritaikant šiuos plotus rekreaciniams tikslams.
Naudingosios iškasenos Alytaus miesto apylinkėse eksploatuojamos palyginti nedideliais kiekiais. Čia šiuo metu kasami šeši smėlio ir žvyro telkiniai. Eksploatacija bei telkinių rekultivacija dažnai vykdoma netvarkingai. Nerekultivuoti karjerai tampa sąvartynais, ar užšiukšlintais plotais. Į šitai turėtų atkreipti dėmesį Alytaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai, AAM Regioninis aplinkos apsaugos departamentas.
Dalis anksčiau išžvalgytų ar įvertintų naudingųjų iškasenų telkinių patekusių į tyrimų plotą, šiandien dėl pakitusių ekonominių, technologinių bei gamtosauginių reikalavimų, jau yra praradę savo vertę ir gali būti priskiriami prie neperspektyvių. Tačiau tokie kaip Putinų, Radžiūnų, Kulabiškės ar Norgėliškių telkiniai yra perspektyvūs tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu aspektais ir, manome, jog bus eksploatuojami ir ateityje. Alytaus miesto (o ir rajono) savivaldybė galėtų inicijuoti Mikasos (Užupių) durpyne aptikto sapropelio klodo bei durpių sluoksnio likučio geologinį bei ekonominį įvertinimą. Manome, kad šiame durpyne esantys tiek durpė, tiek ir sapropelis, kaip polifunkcinės žaliavos gali būti pelningai pritaikyti Alytaus miesto ir rajono materialių ir socialinių poreikių tenkinimui.
Alytaus miesto poreikių tenkinimui išžvalgyti požeminio vandens ištekliai žymiai viršija dabartinį suvartojimą, kuris 1996 rn sudarė tik 24,8 % eksploatuojamų vandenviečių pajėgumo. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vandentiekos optimizavimui ir požeminio vandens išteklių apsaugai.
Išteklių apsaugai nustatytos vandenviečių sanitarinės apsauginės zonos. Radžiūnų vandenvietės sanitarinė apsauga yra pilnai užtikrinama. Strielčių vandenvietė įrengta žemiau miesto nuotekų valymo įrenginių išleidėjo bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo (Alytaus mieste jis pasižymi užterštumu kai kuriais sunkiaisiais metalais) saugyklų. Tai gali įtakoti Strielčių vandenvietėje eksploatuojamo vandens kokybę. Blogiausioje situacijoje yra Vidzgirio vandenvietė. Pastarosios didelę dalį sanitarinės apsaugos zonos apima miesto teritorija. Specialistai rekomenduoja matematinio modeliavimo būdu įvertinti šios vandenvietės išteklių apsaugotumą.
Ekogeologiniu požiūriu, planuojant ūkinę veiklą reiktų atsižvelgti į tai, kad Nemuno upės slėnis yra jautrus antropogeniniam poveikiui, nes čia silpnas gruntinio vandens apsaugotumas ir tamprus jo ryšys su gilesnių vandeningų horizontų bei paviršiniu vandeniu; 2) slėnio šlaitai pasižymi nedideliu stabilumu. Todėl Nemuno upės slėnyje nereikėtų skatinti urbanizavimo procesų, jis turėtų sudaryti gamtinio karkaso pagrindą.
Geologinės sąlygos už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti aukštu atsparumu antropogeniniam poveikiui: ypač tuose litomorfogenetiniuose rajonuose, kur paviršių sudaro daugiausia priemolingas priesmėlingas banguotas, silpnai ir vidutiniškai kalvotas reljefas. Čia gruntinio vandens apsaugotumas vidutinis; kvartero storymėje vyrauja molingos silpnai laidžios nuogulos, užtikrinančios gerą gelmių apsaugotumą. Šiuose plotuose, kaip gamtinio karkaso elementą rekomenduojame išskirti įvairaus dydžio pelkes, kurios stabilizuoja gruntinio - paviršinio vandens dinamiką, ypač sausrų metu. Didesniu pažeidžiamumu pasižymi vėjo perpustytos eolinės nuogulos, nedideliu plotu sutinkamos Tverktos ir Tolupės upelių apylinkėse.
Nemuno slėnis nėra palankūs įsisavinimui. Šio slėnio šlaitai nepasižymi dideliu stabilumu. Gruntinis vanduo čia silpnai apsaugotas, tampriai susijęs su upe ir giliau slūgsančiais vandeningais horizontais. Nemuno slėnyje įkurtos visos Alytaus miesto vandenvietės, kurių eksploatuojamo ar planuojamo eksploatuoti vandens kokybė žymiai priklauso nuo paviršinio vandens kokybės. Intensyviai įsisavinant slėnį vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės pablogėjimas būtų neišvengiamas.
Už slėnio ribų esantys plotai pasižymi palankesnėmis sąlygomis įvairiam įsisavinimui, išskyrus plotus apaugusius mišku ir patenkančius į Vidzgirio, Tverktos ir Tolupės, Radžiūnų litomorfogenetinius rajonus.
Plotai esantys Nemuno slėnio ribose yra labiau tinkami žemės ūkiui ar individualioms statyboms. Planuojant komunalinių, pramonės įmonių, kitų potencialiai gelmėms pavojingų objektų projektavimą ar statybą reiktų rinktis plotus už slėnio ribų, pasižyminčius vyraujančia priesmėlinga priemolinga gelmių sąranga, santykinai apsaugotomis gelmėmis. Tai leistų ateityje sutaupyti lėšų ir išvengti nepageidaujamų pasekmių, kokias sukėlė pvz.: AB "Lietuvos kuras" Alytaus kuro bazės teršimas.