Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Dirvožemio apsauga

Ekogeocheminis ir atmogeocheminis įvertinimas

GEOLOGIJOS INSTITUTAS
R. Taraškevičius

Alytaus miesto teritorijos ekogeocheminis įvertinimas sudarant žemėlapius
1997 m.

Alytaus miesto dirvožemių (grunto) ir sniego dangos ekogeocheminiai tyrimai leido padaryti tokias pagrindines išvadas:

  1. Alytaus paviršiniame dirvožemio (grunto) sluoksnyje yra aptiktos aiškiai išreikštos technogeninės kilmės cinko (Zn), švino (Pb), sidabro (Ag), gyvsidabrio (Hg), fosforo (P), kadmio (Cd), vario (Cu), alavo (Sn), chromo (Cr), nikelio (Ni), molibdeno (Mo) ir bitumoidinių naftos produktų (Nf/bt) pedogeocheminės anomalijos. Jos yra susijusios su pramonės ir energetinių įmonių, autotransporto, statinių erozine, buitine ir neorganizuotų lokalių vietinių mikrosavartynų tarša. Dirvožemio dirvodarinių uolienų smėlingoji dalis gali praskiesti dalį jų technogeninių koncentracijų. Pedogeocheminėse anomalijose aptinkamų technogeninių elementų grupei taip pat priklauso stroncis (Sr), baris (Ba), arsenas (As) ir, kiek mažiau, manganas (Mn). Tai patvirtina aukštas jų tarpusavio koreliacijos laipsnis su aukščiau išvardintos grupės elementais. Didesnioji jų dalis yra susijusi su statinių erozijos produktais, Tačiau jų pedogeocheminės anomalijos yra neišraiškios dėl didesnio geocheminio judrumo ir mažo koncentracijų kontrastingumo atmosferiniuose iškritaluose lyginant su foniniais kiekiais dirvožemyje, o taip pat - dėl natūralių jų foninių kiekių didesnės dispersijos dirvožemiuose.
    1. Būdingai anomalių elementų grupei pedogeocheminėse anomalijose priklauso: cinkas - Zn (medianinis technogeocheminės apkrovos ir akumuliacijos laipsnis Amed, lyginant su natūraliu pedogeocheminiu fonu - 2.39), švinas - Pb (1.9), sidabras - Ag (1.8), gyvsidabris - Hg (1.8), fosforas - P (1.4), kadmis - Cd (1.4), varis - Cu (1.4), alavas - Sn (1.2), chromas - Cr (1.2), nikelis - Ni (1.2), molibdenas - Mo (1.2).
    2. Daugiau kaip 2.5 karto foninius kiekius viršijančios Zn koncentracijos dirvožemyje yra aptiktos 37.8% tiriamos teritorijos, Hg - 32.1%, Pb - 29.3%, Ag - 25.7%, Cd -16.3%, Cu -13.7%, P - 8.4%, SB - 6.1%, Ni - 5%, Cr - 3.8%, MB " 1.1%, Mo -1.5%, As - 0.6%, Ba-0.6%, B - 0.3%, Sr - 0.1%. Jos atkartoja senesnės mažaaukštės statybos kvartalų planą, yra aptinkamos Dainavos ir Vidzgirio mikrorajonuose, naujų statybų kvartaluose aplink Likiškių parką, Panemunėje, Jaunimo parke, visuose pramonės rajonuose, šalia valymo įrenginių, filtracijos laukų, daugelio garažų. Ypač aukštos visų jų koncentracijos yra aptinkamos nuleisto Dailidės ežero (esančio arčiau kapinių) dugno nuosėdose.
    3. 37.8 % surinktų Alytaus teritorijoje dirvožemio ėminių yra užfiksuotos cinko - Zn koncentracijos, viršijančios šio elemento bendrasanitarines (DLKd) arba fitotoksines (Fd) reikšmes, Svmo - Pb - 26.7 %, vario - Cii - 5.3 %, chromo - Cr - 2.4 %, nikelio - Ni -2.3%, gyvsidabrio - Hg - 1.7 %, kadmio - Cd, sidabro - Ag ir mangano - Mn - 0.6 %, alavo - Su - 0.5 %, molibdeno - Mo - 0.1 %.
    4. Bitumoidinių naftos produktų technogeocheminės apkrovos ir akumuliacijos laipsnis, lyginant su natūraliu pedogeocheminiu fonu, gana didelis. Medianinis jų apkrovos dydis - 4.0, o vidurkinis - net 16.9. 48.1% Alytaus teritorijos, beveik visų gyvenamųjų kvartalų dirvožemyje, viršijamas DLL = 0.3 g/kg (skirtas gyvenamiesiems kvartalams) lygis. DDL = 2.0 g/kg (skirtas gamyklų, įmonių teritorijoms) yra viršytas 6.5 %. Didžiausiu taršos intensyvumu išsiskiria Šiaurinis pramonės rajonas, šalia esantys valymo įrenginiai, centrinė miesto dalis.
    5. Miesto technogeninės pedogeocheminės anomalijos pasižymi polielementiškumu. Taršos židiniuose tarpusavyje stipriai susijusių cheminių elementų grupei priklauso Zn, Pb, Ag, Hg, P, Cd, Cu, Sn, Cr. Ni. Mo ir bitumoidiniai naftos produktai. Į jų sudėtį dažnai įeina ir Sr, Ba bei As. Tai įrodo reikšmingijų koreliacijos koeficientai (p=0.01). Pagal suminį užterštumo rodiklį "itin pavojingo" užterštumo lygio kategorijai priklauso apie 1.5 % visų analizuotų dirvožemio taškų. "Pavojingo" užterštumo lygio kategorijai - 6.5 %. "Vidutinio pavojingumo" užterštumo lygio kategorijai -15.7 %.
  2. Visi sniego dulkėse (Ag, B, Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, P, Pb, Sn, Sr, V, Zu) ir filtrate (Co, Cr, Mn, Ni, Pb, Zn, Cd) ištirti cheminiai elementai formuoja aiškias atmosferines-technogenines anomalijas, atspindinčias bendrąjį miesto pramonės rajonų ir gyvenamųjų kvartalų struktūrinį planą ir jų specifiką.
    1. Monoelementę atmogeninę apkrovą formuoja dulkių kiekis, iškrentantis į ploto vienetą, ir elemento koncentracija dulkėse. Didžiausia dabartine dulkių apkrova išsiskiria Šiaurinis ir Pietinis pramonės rajonai. Juose mineralizuotų dulkių apkrova per parą viršija 26 - 40 kg į kvadratinį kilometrą. Gyvenamuosiuose kvartaluose ir Rytiniame pramonės rajone ji dažniausiai svyruoja nuo 16 iki 25 kg, kai mediana visoje teritorijoje lygi 10.6 kg/km2 parą.

      Medianinis P kiekis, iškrentantis į kvadratinį kilometrą per parą, -1070 g; Zn - 620; Pb -440; Mn - 312; V - 226; Ba -187; Ni - 127; Cu -111; Cr - 71.2; Sr - 54.6; Sn -19.5; B -16;

      Co - 5.3; Mo - 2.58; Ag -1.97.

      Pb koncentacijos medianinė reikšmė dulkėse foninį natūralų kiekį dirvožemyje viršyja 76 kartus, Ag - 64, Zn - 50, Cu - 38, Sn - 28, Ni -27, V - 20, Mo - 10, Cr - 5.6, P - 4.3, Co -3.8, B ir Ba -1.9, Mn  ir Sr -1.8.

      Tolimąja pernaša pasižymi energetinių šaltinių (mazutinės katilinės) būdingieji elementai - V ir Ni (Mo, Co) (jų sklaidą gali riboti esančios pamiškėse aerodinaminės barjerinės zonos), lokalia - autotransporto, buitinės veiklos (krosnių suodžiai ir pelenai) ir statinių erozijos produktų bei pramonės įmonių (ventiliaciniai išmetimai) teršalai - P, Pb, Cu, Zn, Ag, Mo, Cr, Ba, Sr ir B. Pedogeocheminių ir atmogeninių anomalijų struktūros panašumą nulemia: elementų koncentracijos lygis dulkėse, lyginant su dirvožemiu; atmosferinės sklaidos ploto dydis; geocheminis mertiškumas ir neigiamos bioakumuliacinės savybės. Šias sąlygas geriausiai tenkina Pb, Ag, Zn, Cu ir Sn .
       
    2. Sniego tirpsmo vandens filtrate nustatytos Co, Cr, Mn, Ni, Pb, Zn bei Cd koncentracajų anomalijų faip pat dėsningai atspindi pramonės ir gyvenamųjų rajonų specifiką bei miesto ūkinės veiklos mąstą. Medianinės jų koncentracijos: Zn -43,3 mg/ m3; Mn - 23; Pb -10; Cu - 4.63; Ni - 4.15; Cr- 2.91; Cd - 0.21; Co - 0.16, - viršija natūralius kiekius Nemuno vandenyje ir, kartu su paviršine užteršto dirvožemio nuoplova, gali būti nekontroliuojamos taršos priežastimi.
  3. Sniego tirpsmo vanduo santykinai yra kiek rūgštesnis gyvenamuosiuose kvartaluose ir, atvirkščiai, šarmingesnis pramoniniuose rajonuose, pamiškėse bei šalia intensyvių automagistralių. Dirvožemio pH reikšmės nepriklauso nuo taršos dydžio ir yra žemesnės smėlinguose dariniuose ir, atvirkščiai, aukštesnės - molinguose.

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

Dirvožemio ir sniego dangos ekogeocheminio įvertinimo žemėlapiai gali būti naudingi:

  • Alytaus miesto aplinkos apsaugos skyriui ir "sveiko miesto" projekto grupei,
  • aplinkosaugos įstaigoms,
  • sveikatos centro atsakingiems darbuotojams,
  • architektūrinio planavimo įstaigoms,
  • gyventojams.

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

  • platinti įgytą informaciją ir ją aiškinti; paruošti tikslines rekomendacijas, nurodant kelius ir būdus išaiškintų pavojingų anomalijų lokalizavimui ir nukenksminimui;
  • numatant strateginius uždavinius (gamyba ir jos pobūdis; susisiekimo priemonės, jų įvairovė ir tinklas; energetiniai resursai; atliekos; žemėnaudos pobūdis; žaliosios zonos; ekologinis švietimas ir kt.) ir formuojant bendrą gamtosauginę politiką ir jos realizavimo būdus atsižvelgti į ekogeocheminio tyrimo rezultatus ir juos detalizuoti ypač nepalankios geohigieninės situacijos vietose, supažindinti (su jų rezultatais miesto ūkines ir administracines institucijas;
  • suformuoti ekogeocheminės ir geohigieninės informacijos duomenų bazę, skirtą savivaldybės monitoringui, įgalinančiam efektyviai kontroliuoti, numatyti ir valdyti bei spręsti kaip iškylančias, taip ir būsimas gamtosaugines ir sveikatos apsaugos problemas, vykdyti jų prevenciją,

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

  • tarp kitų kaupti ir ekogeocheminę ir geohigieninę informaciją bei numatyti tikslinį jos panaudojimą kontroliuojant aplinkos kokybę;
  • pagal detalaus tyrimo rezultatus surasti pagrindinius aplinkos teršėjus, kontroliuoti ir reglamentuoti jų veiklą, išsiaiškinti padarytos žalos dydį;
  • siekti, kad nebūtų palikta neaiškumų ateičiai.

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

  • išplėsti stebimų ir kontroliuojamų sveikatingumui įtakos turinčių cheminių ingredientų spektrą darbo ir pavojingo lygio gyvenimo vietose ir pateikti rekomendacijas toksinių elementų koncentracijų, patenkančių su oru, dulkėmis, vandeniu, daržovėmis ir vaisiais, minimalizavimui sodybinio tipo gyvenvietėse;
  • paruošti rekomendacijas gydymo, mokyklinių ir ikimokyklinių įstaigų, specifiniais susirgimais sergančių gyventojų supančios ir pageidaujamos rekreacijai aplinkos kokybės reikalavimams,

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

  • gyvenamųjų kvartalų ir net atskirų sklypų detalaus planavimo darbus ir sprendimus derinti su tokio pat detalumo (!) geohigienine informacija apie aplinkos kokybę ir pagal ją optimizuoti vietovės planavimą, numatant užstatymo pobūdį, infrastruktūrą (eismo trasas, stovėjimo aikšteles, garažų, remonto dirbtuvių vietas, sandėlius ir kt.), rekreacines vietas;
  • detalaus privataus gyvenamojo namo sklypo išplanavime turėtų būti atsižvelgta į pageidaujamą ūkininkavimo ir gyvensenos pobūdį, mažinant kaip supančios, taip ir susiklostysiančios per laiką savos aplinkos potencialią neigiamą įtaką. Dokumentai galbūt galėtų būti papildomi geohigieniniu aplinkos ir rekomenduojamų statybinių medžiagų kokybės sertifikatu.

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

  • nuolatos kontroliuoti sanitarinę aplinkos kokybę ypač atliekas, jų deponavimą ir žemėnaudos pobūdį užterštų kvartalų rajonuose, siekiant apriboti čia užaugintos žemės ūkio produkcijos platinimą;
  • teikti informaciją gyventojams apie aplinkos kokybę, potencialius jos užteršimo kelius, perspėti apie galimas pasekmes, paruošti rekomendacijas jos pagerinimui,

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

  • turėti galimybę susipažinti su informacija apie jų aplinkos kokybę ir gauti rekomendacijas jos pagerinimui.

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

Tuo ypač turėtų susirūpinti tie, šalia kurių sklypų yra nustatytos toksinių elementų
koncentracijos, viršijančios sanitarines arba fitotoksines reikšmes. Jie gali kreiptis į
GEOLOGUOS institutą (tel: 236 016) arba kitą kompetentingą įstaigą dėl anomalijų
tyrimų detalizavimo ir rekomendacijų jų lokalizavimui arba nukenksminimui, aplinkos
suplanavimo.

Sėkmingam tikslinių rekomendacijų įgyvendinimui ir jų konkretizavimui būtina atlikti papildomus detalius tyrimus M 1: 2 500 - 5 000 išaiškintos taršos židiniuose ir potencialių taršos šaltinių teritorijose bei potencialaus jų poveikio zonoje (patikslinant sanitarines ribas).

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

Geologinio potencialo tyrimas ir ekogeologinis situacijos įvertinimas

Geologijos instituto ataskaita
Vilnius - 1997 m.

Ekogeologinio turinio žemėlapiai skirti Alytaus miesto teritorijos ir apylinkių racionaliam įsisavinimui. Paruoštas ekogeologinių žemėlapių komplektas gali būti panaudotas šių konkrečių uždavinių sprendimui:

  • rengiant miesto bendrąjį planą, gamtosaugos ir kraštotvarkos, ekonominio ir socialinio vystymo schemas, kompleksinius ekologinius žemėlapius ir kompleksinius aplinkos apsaugos projektus;
  • svarstant naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens resursų eksploatavimo galimybes bei užsakant naujų telkinių paieškas ir žvalgybą;
  • parenkant ir rezervuojant geologiniu požiūriu palankiausias vietas stambių, gamtosauginiu požiūriu pavojingų objektų statybai, numatant būtinas sąlygas projektinei dokumentacijai, taip pat skiriant žemę įvairiems naudotojams;
  • reglamentuojant ūkinę veiklą.

Paruoštas skaitmeninis ekogeologinių žemėlapių M 1 : 25 000 komplektas kartu su ekonominio, socialinio, kraštotvarkinio bei gamtosauginio pobūdžio informacija turėtų pasitarnauti Alytaus miesto perspektyvinio vystymo koncepcijos pagrindimui.

Alytaus mieste ir apylinkėse atlikti darbai leidžia padaryti šias išvadas:

Alytaus miesto ir apylinkių ekogeologinėms sąlygoms svarbi kvartero storymės sąranga. Jai būdingas alivinių smėlio žvyro sluoksnių vyravimas Nemuno upės slėnio ribose bei ledyninės kilmės priemolių bei priesmėlių vyravimas už Nemuno upės slėnio ribų. Už Nemuno slėnio ribų smėlingos žvyringos fliuvioglacialinės nuogulos ir smėlingos eolinės bei limnoglacialinės nuogulos sutinkamos atskirų plotų pavidalu. Atskirais lopais, reljefo pažemėjimuose fiksuotos balų nuogulos: durpės, sapropelis.

Nemaža tirto ploto dalis, esanti už Nemuno slėnio ribų, pasižymi palyginti gerai izoliuotomis gelmėmis. Galima teigti, kad pagrindinė Alytaus pramoninių rajonų dalis su nežymiomis išimtimis patenka būtent į šiuos plotus. Alytaus miesto teritorija, esanti Nemuno slėnyje, ant įvairaus amžiaus salpinių terasų, pasižymi bloga gelmių izoliacija, čia daugiau įsikūrę gyvenamieji ir administraciniai rajonai, rekreacinės zonos.

Ekogeologiniu požiūriu palankiausios sąlygos ūkiniam įsisavinimui yra Likiškių–Butkūnų (Lk-Bt), Alytaus–Mikutiškių (Al-Mk), Norgėliškių–Poteronių (Nr-Pt) ir Padvariškių (Pdv) litomorfogenetiniuose rajonuose. Čia rekomenduotina vystyti pramonę! komunalinės paskirties objektus (sąvartynus, gamybinių atliekų laikino saugojimo aikšteles, valymo įrenginių dumblo saugojimo aikšteles, kitus aplinkai pavojingus objektus), šių rajonų plotai taip pat tinka ir gyvenamajai statybai, žemdirbystei, sodininkystei.

Radžiūnų (Rdž), Strielčių (Str), Takniškių (Tkn) Iitomorfogenetiniuose rajonuose ir pietinėje Nemuno (Nm) Iitomorfogenetinio rajono dalyje nereikėtų steigti pramoninių (ūkinių) įmonių. Šiuose rajonuose reiktų orientuotis į žemės ūkio, miškininkystės vystymą bei individualios statybos, o taip pat rekreacinės paskirties objektų statybą.
Vidzgirio (Vdg), Kaniūkų-Užupio (Kn-Už), Tverktos-Tolupės (Tv-Te) Iitomortogenetiniuose rajonuose bei šiaurinėje Nemuno (Nm) rajono dalyje ekogeologinės sąlygos ūkiniam įsisavinimui yra itin nepalankios, todėl čia reiktų stengtis išsaugoti natūralų Iandšaftą, miškus bei kitas gamtinio karkaso dalis, pritaikant šiuos plotus rekreaciniams tikslams.

Naudingosios iškasenos Alytaus miesto apylinkėse eksploatuojamos palyginti nedideliais kiekiais. Čia šiuo metu kasami šeši smėlio ir žvyro telkiniai. Eksploatacija bei telkinių rekultivacija dažnai vykdoma netvarkingai. Nerekultivuoti karjerai tampa sąvartynais, ar užšiukšlintais plotais. Į šitai turėtų atkreipti dėmesį Alytaus miesto ir rajono savivaldybių atstovai, AAM Regioninis aplinkos apsaugos departamentas.

Dalis anksčiau išžvalgytų ar įvertintų naudingųjų iškasenų telkinių patekusių į tyrimų plotą, šiandien dėl pakitusių ekonominių, technologinių bei gamtosauginių reikalavimų, jau yra praradę savo vertę ir gali būti priskiriami prie neperspektyvių. Tačiau tokie kaip Putinų, Radžiūnų, Kulabiškės ar Norgėliškių telkiniai yra perspektyvūs tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu aspektais ir, manome, jog bus eksploatuojami ir ateityje. Alytaus miesto (o ir rajono) savivaldybė galėtų inicijuoti Mikasos (Užupių) durpyne aptikto sapropelio klodo bei durpių sluoksnio likučio geologinį bei ekonominį įvertinimą. Manome, kad šiame durpyne esantys tiek durpė, tiek ir sapropelis, kaip polifunkcinės žaliavos gali būti pelningai pritaikyti Alytaus miesto ir rajono materialių ir socialinių poreikių tenkinimui.

Alytaus miesto poreikių tenkinimui išžvalgyti požeminio vandens ištekliai žymiai viršija dabartinį suvartojimą, kuris 1996 rn sudarė tik 24,8 % eksploatuojamų vandenviečių pajėgumo. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vandentiekos optimizavimui ir požeminio vandens išteklių apsaugai.

Išteklių apsaugai nustatytos vandenviečių sanitarinės apsauginės zonos. Radžiūnų vandenvietės sanitarinė apsauga yra pilnai užtikrinama. Strielčių vandenvietė įrengta žemiau miesto nuotekų valymo įrenginių išleidėjo bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo (Alytaus mieste jis pasižymi užterštumu kai kuriais sunkiaisiais metalais) saugyklų. Tai gali įtakoti Strielčių vandenvietėje eksploatuojamo vandens kokybę. Blogiausioje situacijoje yra Vidzgirio vandenvietė.  Pastarosios didelę dalį sanitarinės apsaugos zonos apima miesto teritorija. Specialistai rekomenduoja matematinio modeliavimo būdu įvertinti šios vandenvietės išteklių apsaugotumą.

Ekogeologiniu požiūriu, planuojant ūkinę veiklą reiktų atsižvelgti į tai, kad Nemuno upės slėnis yra jautrus antropogeniniam poveikiui, nes čia silpnas gruntinio vandens apsaugotumas ir tamprus jo ryšys su gilesnių vandeningų horizontų bei paviršiniu vandeniu; 2) slėnio šlaitai pasižymi nedideliu stabilumu. Todėl Nemuno upės slėnyje nereikėtų skatinti urbanizavimo procesų, jis turėtų sudaryti gamtinio karkaso pagrindą.

Geologinės sąlygos už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti aukštu atsparumu antropogeniniam poveikiui: ypač tuose litomorfogenetiniuose rajonuose, kur paviršių sudaro daugiausia priemolingas priesmėlingas banguotas, silpnai ir vidutiniškai kalvotas reljefas. Čia gruntinio vandens apsaugotumas vidutinis; kvartero storymėje vyrauja molingos silpnai laidžios nuogulos, užtikrinančios gerą gelmių apsaugotumą. Šiuose plotuose, kaip gamtinio karkaso elementą rekomenduojame išskirti įvairaus dydžio pelkes, kurios stabilizuoja gruntinio - paviršinio vandens dinamiką, ypač sausrų metu. Didesniu pažeidžiamumu pasižymi vėjo perpustytos eolinės nuogulos, nedideliu plotu sutinkamos Tverktos ir Tolupės upelių apylinkėse.

Informacija atnaujinta: 2020 01 07

Nemuno slėnis nėra palankūs įsisavinimui. Šio slėnio šlaitai nepasižymi dideliu stabilumu. Gruntinis vanduo čia silpnai apsaugotas, tampriai susijęs su upe ir giliau slūgsančiais vandeningais horizontais. Nemuno slėnyje įkurtos visos Alytaus miesto vandenvietės, kurių eksploatuojamo ar planuojamo eksploatuoti vandens kokybė žymiai priklauso nuo paviršinio vandens kokybės. Intensyviai įsisavinant slėnį vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės pablogėjimas būtų neišvengiamas.

Už slėnio ribų esantys plotai pasižymi palankesnėmis sąlygomis įvairiam įsisavinimui, išskyrus plotus apaugusius mišku ir patenkančius į Vidzgirio, Tverktos ir Tolupės, Radžiūnų litomorfogenetinius rajonus.

Plotai esantys Nemuno slėnio ribose yra labiau tinkami žemės ūkiui ar individualioms statyboms. Planuojant komunalinių, pramonės įmonių, kitų potencialiai gelmėms pavojingų objektų projektavimą ar statybą reiktų rinktis plotus už slėnio ribų, pasižyminčius vyraujančia priesmėlinga priemolinga gelmių sąranga, santykinai apsaugotomis gelmėmis. Tai leistų ateityje sutaupyti lėšų ir išvengti nepageidaujamų pasekmių, kokias sukėlė pvz.: AB "Lietuvos kuras" Alytaus kuro bazės teršimas. 

Informacija atnaujinta: 2020 01 07
Atgal