Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Alytaus miesto parkas

Alytaus miesto parkas pradėtas formuoti dar 1926 m. natūraliame pušyne, kūrimo darbai pradėti 1930 m. pagal inž. Stasio Taškūno projektą, oficialiai įkurtas 1931 metais. Miesto burmistras (1936–1940) Zigmas Jakulis parko idėją parsivežė iš Šveicarijos. Parko plotas 5,54 ha – tai geometrinio (reguliaraus) planavimo parkas su viduryje suformuota 50 m skersmens aikšte, simbolizuojančia saulę, nuo kurios šešiomis kryptimis lyg spinduliai driekiasi tiesūs takai, apsodinti lapuočių medžių alėjomis ir krūmais. Vėliau parke pagal inž. Vytauto Trečioko projektą buvo įrengtas fontanas su apvalios formos baseinėliu, šokių aikštelė su estrada, dvi poilsio aikštelės. Parko puošmena tapo sodininko Hanso Faitušo, gimusio ir baigusio sodininkų mokyklą Frankfurte, pasodintas rožynas, fontane žydėjusios lelijos. Hansas Faltušas rožes parsisiųsdavo iš Birštono, Karaliaučiaus, net iš Anglijos. Vėliau sodo priežiūrą perėmė Hanso sūnus Aleksandras, paskui 20 metų parko augmenija rūpinosi sodininkas Stasys Marcinkevičius. Mokytojai Kazys Klimavičius, A. Ražanskas ir poetas Antanas Jonynas pakeliui per parką vis prisėsdavo ant „savo“ suoliuko įkvėpti rožių „tokių, kur niekur kitur nėra“ aromato.

1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga Alytaus miesto parko aikštėje buvo pastatytas Laisvės paminklas su dedikacija žuvusiems už Lietuvos laisvę. Laisvės paminklo viršuje buvo skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurta Laisvės angelo skulptūra. 1933 m. apie Laisvės paminklą esanti aikštė ir gatvė buvo pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu – žuvusiųjų lakūnų garbei. 1934 m. į Laisvės paminklo viršuje stovinčią Laisvės angelo skulptūrą trenkė pirmasis pavasario griaustinio žaibas. Angelas nukrito ir sudužo. 1937 m. autorius skulptorius A. Aleksandravičius atkūrė Laisvės angelą, tačiau 1952 m. Lietuvos okupacinė valdžia Laisvės paminklą nugriovė. 1991-11-23 skulptorius J. Meškelevičius dar kartą Laisvės angelo skulptūrą atkūrė. Nepriklausomos Lietuvos metais Laisvės paminklas su Laisvės angelo skulptūra viršuje pastatytas toje pačioje vietoje. Laisvės paminklo kapsulėje 1991-10-16 įrašyta „Pakėlęs mus Laisvei, Pergalės Angele, keliesi patsai“. Ant skulptūros postamento yra keturi bareljefai – drakono ir žmogaus kova, kovotojų už Nepriklausomybę kapai ir liūdesys, angelai globoja žuvusius už Laisvę.

1999 m. sausio 20 d. miesto parkas buvo įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

2010 m. Darnios plėtros akademija (DPA) su partneriais organizavo konkursą ,,Darni aplinka“. Viena konkurso laureačių – Alytaus miesto savivaldybė, pelniusi padėkos raštą už nuolatinį dėmesį ir pasiektus rezultatus tvarkant ir pritaikant gyventojų reikmėms miesto žaliuosius masyvus. Alytaus miesto parkas buvo įvardytas kaip vienas pavyzdinių Lietuvos projektų, kaip turėtų būti planuojami ir tvarkomi žalieji plotai.

Alytaus miesto parkas, kaip puikus gamtinės ir istorinės aplinkos dermės bei reikšmingumo kultūriniam kraštovaizdžiui pavyzdys, visada buvo ir yra pamėgta bei gausiai lankoma alytiškių laisvalaikio leidimo vieta. 

Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-03-24