Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Susipažinkite su slapukų politika.
Šiandien alytiškė Biruta Mikulėnienė mini gražią sukaktį – 100 metų jubiliejų. Šia gražia proga pas giminaičius įsikūrusią šimtametę aplankė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir vicemerė Kristina Daugelevičienė.
„Linkime Jums stiprios sveikatos ir sulaukti dar ne vieno spalvoto rudens ir šilto pavasario“, – sveikindamas garbaus amžiaus sulaukusią alytiškę linkėjo Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.
Šimtametė šiuo metu gyvena pas giminaičius. Ja nuoširdžiai rūpinasi sūnėnas, tad gražų jubiliejų Biruta pasitinka jo šeimos apsuptyje bei laukia kitų ją šį vakarą pasveikinti atvyksiančių artimųjų.
„Aš gimiau Marijampolės apskrityje prie Kalvarijos miestelio, o vyras kilęs iš Aukštaitijos kraštų. Vaikų su juo mes nesusilaukėme. Turėjau dar brolį ir sesę, bet jie abu jau mirę ir vyrą jau seniai palaidojau,“ – savo gyvenimo istoriją ima pasakoti Biruta.
Mirus vyrui, šimtametė ilgą laiką gyveno viena bute Statybininkų gatvėje, kol vieną dieną jos gyvenime atsirado naujas žmogus.
Artimųjų teigimu, senolė visą gyvenimą labai mylėjo gamtą. Vos tik prasidėdavo grybavimo sezonas, ji iš karto traukdavo į mišką. Būtent grybaujant jos gyvenime įvyko netikėtas susitikimas – būdama 75-erių, moteris susipažino su nauju draugu, kuris buvo keleriais metais už ją vyresnis. Netrukus jie kartu apsigyveno draugo namuose, rūpinosi namų ūkiu, augino daržoves. Tiesa, bėgant metams Birutos draugas susirgo ir jai teko iki jo mirties jį slaugyti.
B. Mikulėnienė daug metų dirbo Alytaus šilumos tinkluose izoliuotoja. „Mano darbas buvo pavojingas, bet sveikatai jis nepakenkė“, – džiaugiasi senolė. Anot artimųjų, šimtametė išties neturi sveikatos problemų. Neseniai ji lankėsi pas gydytojus ir, medicinos specialistų teigimu, nebuvo prie ko prikibti. Ir anksčiau senolė sirgo retai, po kurio laiko jai apsilankius poliklinikoje, medicinos personalui net buvo sunku rasti Birutos kortelę.
„Vaistų aš geriu mažai. Kartais išgeriu kokią tabletę nuo skausmo. Bėda tik ta, kad jau sunkiai girdžiu ir prastai matau“, – apie savo sveikatą pasakoja šimtametė.
Kadangi Biruta sunkiai mato, televizoriaus ji jau nežiūri, tačiau mielai klausosi radijo. Senolė pati pavalgo ir kambaryje visuomet seka laiką, kada ji galės pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti. „Pavyzdžiui, 9 val. visuomet jai paruošiame pusryčius, tad kelios minutės prieš devynias ji jau klausia: „Kur mano maistas?“ – apie šimtametės kasdienybę pasakoja giminaičiai.
Artimųjų teigimu, labiausiai Biruta bijo likti viena namuose. Žinodami tai, giminaičiai stengiasi jos vienos nepalikti, tad šimtametė savo gyvenimo dienas leidžia apsupta artimų žmonių meilės ir dėmesio.
Komunikacijos skyriaus informacija