Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Susipažinkite su slapukų politika.
„Namai yra ten kur širdis, o širdis – ten, kur šeima“, – taip apie gimtuosius namus Dzūkijos sostinėje sako vienuolika metų Danijoje gyvenusi ir prieš trejus metus į Alytų visam laikui sugrįžusi Justina Barzdaitytė.
Visai neseniai Justina kartu su sese Naujojoje g., šalia „Žuvinto“ skvero, atidarė SISKO grožio studiją „JUSTA beauty“, kur moterims daro manikiūrą bei atlieka kitas grožio procedūras.
Jauna moteris džiaugiasi sprendimu po daugiau nei dešimtmečio grįžti namo – ten, kur gimė ir užaugo, kur gyvena artimi ir mylimi žmonės. Čia ji iš naujo kuria savo ateitį ir kartu su sese žengia tvirtus žingsnius grožio versle.
Užsienis atrodė kaip neatrastas stebuklų kraštas
Gimtąjį Alytų Justina nusprendė palikti būdama aštuoniolikos. „Sakyčiau, tuo metu išvykti svetur buvo madinga. Užsienis atrodė lyg kažkoks neatrastas stebuklų kraštas, o man norėjosi pabėgti ir gyvenime patirti ką nors naujo“, – prisimena Justina.
Vis dėlto tikroji išvykimo į Daniją priežastis buvo ne noras sekti kitų pavyzdžiu, o siekis studijuoti. Tuo metu aukštasis mokslas šioje Skandinavijos šalyje buvo nemokamas, todėl Justina, nusprendusi studijuoti marketingą, išvyko į Daniją. Tiesa, studijuoti ji pradėjo ne iš karto. Vos atvykusi, moteris įsidarbino valytoja, o vėliau dirbo logistikos sandėliuose.
„Studijavau aš ne ilgai, nes labiau norėjau dirbti“, – prisipažįsta moteris.
Danija Justinai labai patiko. „Man patiko šalis, čia gyvenantys žmonės, pastatai, gamta, jūra. Jei visa mano šeima būtų buvusi Danijoje, tai nežinau, ar aš būčiau grįžusį Lietuvą“, – priduria ji.
Po kurio laiko gyventi į Daniją persikėlė ir Justinos sesuo. Neilgai trukus sesės Danijoje nusprendė įkurti grožio saloną. „Esu tokio būdo – užsimanau ir darau. Svajoju ir siekiu“, – atvirauja moteris.
Nors viskas Danijoje Justinai sekėsi puikiai, dažnai aplankydavo namų ilgesys ir jo įveikti nepadėjo nei dažnos kelionės į Lietuvą, nei tai, kad netrukus į Daniją gyventi ir dirbti atvyko tėtis bei draugė.
Kad ir kaip gerai būtų svetur, vis tiek norisi namo
Po šešerių Danijoje praleistų metų Justinos gyvenime įvyko lūžis. Tuomet moteris rimtai svarstė – grįžti į Lietuvą ar dar kurį laiką pasilikti Danijoje. Priimti sprendimą nebuvo lengva. Justina manė, kad grįžusi į gimtąją šalį, kitų akyse ji pasirodys esanti melagė, nes visuomet visiems pasakojo, kaip gera gyventi Danijoje.
Justina neslepia, kad jos sprendimą dar ilgesniam laikui pasilikti Danijoje įtakojo baimė. „Aš bijojau grįžti čia ir svarsčiau, ką aš visiems pasakysiu. Be to, nežinojau, nuo ko grįžus į Lietuvą viską pradėti ir kur rasti darbą.
„Buvo momentų, kai kitiems sakydavau, kad nenoriu grįžti, kad man labai gerai Danijoje, tačiau iš tiesų taip sakydama melavau pati sau. Manau, kiekvienas, kuris sako nenorintis grįžti į Lietuvą, patiria tą patį. Neįmanoma nenorėti grįžti, nenorėti kvėpuoti šiuo oru, būti po šia saule, kad ir kaip gerai būtų svetur, vis tiek norisi grįžti namo“, – pasakoja moteris.
Atsisveikinti su artimaisiais kaskart būdavo be galo sunku
Gyvendama Danijoje Justina dažnai grįždavo į Alytų. „Aš visuomet beprotiškai mylėjau šį miestą. Gyvendamas užsienyje į gimtąjį miestą pradedi žvelgti kitaip – pastebi net ir tas smulkmenas, į kurias nuolatiniai gyventojai galbūt nebekreipia dėmesio. Kažkur sudėtos naujos trinkelės, pasodintos gėlės ar medis – ir tu jau džiaugiesi, o kai papuošiama Kalėdų eglutė, tarsi kokio ypatingo įvykio lauki jos įžiebimo šventės“, – teigia moteris.
Justinos viešnagės gimtajame mieste dažniausiai trukdavo savaitę ar dvi. Atėjus išvykimo dienai, atsisveikinimas, anot jos, būdavo itin skausmingas – prilygdavo tikram egzorcizmui. „Mama ir mes verkdavome“, – prisimena ji.
Moteris prisimena ir skaudžius gyvenimo momentus, kurie dar labiau sustiprino norą būti arčiau šeimos ir artimųjų.
„Prisimenu, kai sunkiai sirgo senelis. Mačiau, kaip sunku buvo mamai. Sunku buvo ir man, nes būdama Danijoje negalėjau jai padėti. Pamenu, kad buvau suplanavusi kelionę į Lietuvą, nusipirkau bilietą, išskridau, tačiau senelio pamatyti jau nespėjau – jis iškeliavo Anapilin. Tuomet pagalvojau – jei nebūčiau išvykusi, būčiau galėjusi dar daug dienų praleisti su seneliu, padėti mamai ir būti šalia jų“, – pasakoja Justina.
„Tiesiog susikroviau daiktus ir išvykau“
Apie grįžimą į Lietuvą Justina ėmė svarstyti, kai sužinojo, kad laukiasi vaikelio. „Tuomet gyvenimo tempas šiek tiek nurimo ir supratau, kad nebenoriu likti Danijoje. Mano ryšys su mama, seneliais ir kitais šeimos nariais yra labai stiprus. Puikiai prisimenu, kaip vaikščiodavau gražiomis Danijos gatvėmis, grožėdavausi nuostabia jūros pakrante, tačiau viduje jausdavau tuštumą. Atrodė, kad turi viską – svajonių darbą, pinigų, galimybę siekti naujų tikslų, tačiau vis tiek kažko trūksta. Visi su tavimi bendrauja, gražiai elgiasi, bet tu vis tiek jauti vienatvę“, – atvirauja Justina.
Laikui bėgant Justinos santykiai su vaiko tėčiu tapo komplikuoti, tad gimus sūnui ji galutinai apsisprendė – grįžta į Lietuvą. „Tą akimirką nejaučiau jokios baimės palikti viską, ką buvau sukūrusi Danijoje. Net negalvojau, ką veiksiu Lietuvoje su kelių mėnesių kūdikiu. Tiesiog susikroviau daiktus ir parašiau kitame Danijos mieste gyvenusiai sesei: „Būtiniausius daiktus siunčiu į Lietuvą. Dabar atvažiuoju pas jus, o vėliau išvykstu į Lietuvą.“ Tokia mano žinia nustebino ne tik sesę, bet ir kitus šeimos narius. Mama nei labai džiaugėsi, nei liūdėjo, nes jau ne vieną kartą buvau žadėjusi grįžti, tačiau vis atidėdavau šį sprendimą“, – pasakoja Justina.
Grįžusi į Alytų Justina kurį laiką gyveno tėvų namuose. „Man reikėjo jų tiek fizinės, tiek emocinės pagalbos“, – prisipažįsta Justina.
Netrukus į Alytų iš Danijos sugrįžo ir sesuo. Tuomet Justinos patėvis pasakė: „Esame vėl viena didelė šeima, tad mums reikia namo“. Kaip tarė, taip ir padarė – Justinos tėvai nusipirko namą, o Justina kartu su sūnumi išsinuomojo butą.
Atsitiktinis susitikimas pakeitė Justinos gyvenimą
Tuomet moteris ėmė ieškoti darbo. „Kartą užsukau į Ligoninės gatvėje esantį grožio saloną prisiauginti blakstienų ir ten dirbančiai merginai pasipasakojau, kad sunku rasti darbą, o ji iš karto man pasiūlė darbo vietą tame pačiame pastate esančiame grožio salone“, – lemtingą susitikimą prisimena Justina.
Suradusi patalpas Justina susidūrė su dar vienu iššūkiu – klientai, kur ir kaip juos rasti?
„Moterys Alytuje labai save prisižiūri, o grožio salonų yra daug. Tuo tarpu Danijoje tokių paslaugų pasiūla maža, o paklausa – didelė“, – skirtumus įvardija Justina.
Justina įveikė ir šį iššūkį – bėgo laikas, klienčių daugėjo, o netrukus grožio salono savininkė nusprendė parduoti verslą. Taip Justina ir jos sesuo tapo naujomis grožio salono savininkėmis.
„Vieną dieną salone bedarant generalinę tvarką, sesei kilo mintis paieškoti naujos vietos grožio salonui. Naršydama po skelbimus, ji atkreipė dėmesį į miesto centre nuomojamas patalpas, tačiau apžiūrėjus jas, patalpos mums pasirodė netinkamos. Tuomet ėmėme ieškoti kitų ir jau netrukus atradome patalpas Naujojoje g., kur šiuo metu ir veikia SISKO grožio studija „JUSTA beauty“, – pasakoja Justina.
„Net ir dabar turiu sau priminti, kad čia gyvenu“
Moteris džiaugiasi šiemet duris naujoje vietoje atvėrusia grožio studija, kurią atranda vis daugiau naujų klienčių, bei galimybe prisidėti prie gražių miesto iniciatyvų.
„Labai džiaugiausi, kad šiemet pirmą kartą prisijungiau prie Alytaus miesto savivaldybės organizuotos iniciatyvos, skirtos Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai. Jos metu grožio salonai ir kirpyklos buvo kviečiami nemokamai papuošti senjorus. Tos dienos labai laukiau ir ji buvo nuostabi. Buvo smagu matyti, kaip senjoros planuoja, kur tą dieną eis, ką veiks. Jos džiaugėsi šia paprasta, bet ypatinga galimybe“, – pasakoja Justina.
Moteriai ypač įsiminė senjorų reakcijos. „Mačiau, kaip jos džiaugėsi – vienos buvo labai nedrąsios, kitos drąsesnės. Padarius manikiūrą, kai kurios nedrąsiai paklausdavo, ar būtų galima dar ir antakius susitvarkyti. Žinoma, kad galima! O kai kurios net saldainių atnešė. Man buvo labai gera matyti jų džiaugsmą ir žinoti, kad galėjau bent šiek tiek prisidėti prie gražesnės jų dienos.“
Moteris džiaugiasi ir gyvenimu Alytuje. „Šis miestas labai stipriai pasikeitė. Atnaujinta daugybė vaikų žaidimų aikštelių, yra vietų, kur smagu pasivaikščioti, skaniai pavalgyti“, – pokyčiais gimtajame mieste stebisi moteris ir įvardija vieną mėgstamiausių vietų, kurioje jai patinka lankytis. Ta vieta – Baltosios rožės tiltas.
Nors Justina džiaugiasi sugrįžusi į gimtąjį miestą, prisipažįsta, kad iš pradžių nebuvo lengva priprasti prie minties, jog čia jau gyvens nuolat. „Kai sugrįžau į Alytų, dažnai apimdavo keistas jausmas, tarsi būčiau atvykusi atostogų. Prireikė laiko, kol supratau: viskas, aš čia gyvensiu visą laiką. Net ir dabar kartais turiu sau tai priminti“, – pasakoja Justina.
Kodėl Justina daugiau nenorėtų gyventi užsienyje?
Moteris tikina, kad daugiau niekada nenorėtų gyventi užsienyje. „Kai grįžau, supratau, kaip sunku man buvo ten. Dabar žinau, kad noriu gyventi čia, Lietuvoje, būti šalia savo šeimos ir kurti savo ateitį Alytuje“, – sako Justina.
Šiandien Justinos kasdienybė kupina veiklos – darbo grožio studijoje ir malonaus laiko su mylima šeima, tačiau prisiminusi vienuolika Danijoje praleistų metų moteris pripažįsta, kad šis gyvenimo etapas paliko ir apmąstymų.
Anot Justinos, vienuolika metų – labai ilgas laikotarpis. „Per tuos metus aš labai daug praradau. Kartais pagalvoju – jeigu viskas būtų susiklostę kitaip ir būčiau likusi Lietuvoje, čia būčiau galėjusi susikurti gyvenimą ir pasiekti kur kas daugiau, nei sugrįžusi po tiek metų“, – atvirauja ji.
Gyvenantiems užsienyje ir vis dar svarstantiems, ar grįžti į gimtąjį Alytų, ar dar kurį laiką pasilikti svetur, Justina turi vieną patarimą – nedelsti. „Priimkite sprendimą kuo greičiau, nes kuo ilgiau svarstote, tuo daugiau laiko prarandate. Kai galiausiai grįšite, galbūt gailėsitės, kad to nepadarėte anksčiau. Gyvendamas užsienyje prarandi daugybę gražių akimirkų – šventes, paprastas dienas, pasivaikščiojimus su artimaisiais. Nieko nelaukite ir nebijokite“, – ragina Justina.
Komunikacijos skyriaus informacija