Netradicinėje erdvėje alytiškis pristatė debiutinį distopinį romaną STATERA

Iš Londono knygų mugės – į gimtąjį Alytų. Netradicinėje, tamsioje, tarsi kraujo persmelktoje, sausakimšoje „Kišenė Pub“ erdvėje, devyniolikmetis rašytojas Adrijus Kvederavičius-Kveda alytiškiams pristatė savo debiutinį distopinį romaną STATERA.

Daugiau nei 400 puslapių kūrinys skaitytojus nukelia į niūrią ateities Lietuvą, kurią kontroliuoja totalitarinė valstybė FORTE. „Nėra istorijos. Yra FORTE istorija. Nėra lietuvių kalbos. Yra FORTE kalba. Identitetas, mūsų tėvynės tapatybė ištrinta ir pakeista pagal valstybės FORTE valdžios norus“, – pasakojo rašytojas Adrijus Kveda.

Renginio dalyviai domėjosi romano kūrimo ir išleidimo procesu, diskutavo apie laisvės ir pasirinkimo kainą bei galėjo įsigyti knygą su autoriaus autografu. „Autografas raudonu šratinuku – to esu gyvenime nemačiusi. Tikrai unikalus dalykas“, – žiūrovių dėmesį atkreipė renginio moderatorė, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė.

Meta iššūkį sistemai

Kas 12 metų lietuviai atrenkami dalyvauti Pusiausvyroje – rituale, iš kurio niekas negrįžta. Čia patekę pagrindiniai veikėjai Aurora ir Lukas netrukus supranta: yra dalykų,  baisesnių už mirtį.

„Veikėjai yra visiškai skirtingi. Jai rūpi tik išsaugoti laisvę, o jam – išlikti, išgyventi, pasirūpinti savo šeima. Žodis statera iš lotynų kalbos reiškia svarstykles. Šiame romane aš ir noriu parodyti tas skirtingas svarstyklių puses, o kartu atskleisti, kad tie skirtumai turi daug daugiau panašumo nei žmonės galvojo“, – pasakojo rašytojas.

Aurora yra nužudyto partizano dukra, o Lukas – tylus medžiotojas, auginantis jaunesnes seseris. Stumiami per negailestingus išbandymus, paaugliai pradeda atgauti atmintį. Užuot saugoję save, jie renkasi vienas kitą – vėl ir vėl – mesdami iššūkį sistemai. 

Didžiuojasi dzūkiškomis šaknimis

Adrijus Kvederavičius-Kveda gimė Alytuje. Šiuo metu jis gyvena Londone ir studijuoja psichologiją bei kalbos mokslus. Įdomu tai, kad romaną alytiškis pradėjo rašyti trylikos, įkvėptas tėvų ir senelių istorijų apie gyvenimą okupacijos metais.

„Kiek kartų mūsų tauta kovojo už laisvę, nepriklausomybę. Mes, lietuviai, daug geriau suvokiam laisvės trapumą ir svarbą nei, pavyzdžiui, amerikiečiai, kurie gyvena su propaganda, kokia galinga yra jų šalis. Tuomet man kaip laikrodis pradėjo suktis galvoje, kad aš galiu parašyti romaną, kad galiu sukurti istoriją ir perkurti esamą naratyvą į ateities viziją“, – prisiminė jaunasis rašytojas. 

Šių metų vasarį romaną anglų kalba išleido nepriklausoma leidykla „Calumet Editions“. Šiuo metu knyga verčiama ir į lietuvių kalbą. Autorius taip pat pasirašė sutartį dėl tęsinio – STATERA yra pirmoji planuojamos trilogijos dalis. 

Pagal „Banzai creative“ pranešimą