Tarp dviejų kalbų ir žmonių: Alytaus gestų kalbos vertėjos apie savo darbą 

Gestų kalbos vertėjas padeda kurtiesiems ir girdintiesiems suprasti vieniems kitus ir laisvai bendrauti.
Taip vienu sakiniu galima apibūdinti šį darbą. O koks jis yra alytiškėms lietuvių gestų kalbos vertėjoms Živilei Bakūnienei, Laimai Jančiulienei ir Ritai Norkūnienei? 
„Šis darbas aiškiai parodo, kad bendravimas – kur kas daugiau nei žodžiai. Išmoksti atidžiau stebėti žmogų, jo reakcijas ir kūno kalbą, geriau suprasti konteksto reikšmę. Taip pat šis darbas leidžia susitikti su labai skirtingais žmonėmis ir pamatyti daugybę gyvenimo situacijų. Jis moko mažiau skubėti vertinti ir daugiau stengtis suprasti“, – atsako jos.
Ž. Bakūnienė, L. Jančiulienė ir R. Norkūnienė dirba Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinio skyriaus Alytaus padalinyje. Jame teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems ir girdintiesiems, kad skirtingomis kalbomis bendraujantys žmonės galėtų visavertiškai susikalbėti. Jas matome verčiančias ir kultūriniuose bei kituose renginiuose Alytuje. 

Alytuje dirba trys gestų kalbų vertėjos

Baigusi mokyklą, Ž. Bakūnienė tiksliai nežinojo, ką norėtų studijuoti. Ją visada traukė darbas su žmonėmis; norėjosi veiklos, kurioje galėtų būti naudinga kitiems, todėl svarstė apie socialinį darbą. „Gestų kalbos vertimo studijos tuo metu buvo nauja ir mažai kam pažįstama kryptis, tačiau, atsiradus galimybei jas rinktis, ilgai nedvejojau. Įdomiausia tai, kad prieš studijas apie gestų kalbą beveik nieko nežinojau. Net neįsivaizdavau, kiek daug galiu išmokti. Šiandien savo pasirinkimo nė kiek nesigailiu. Šis kelias tapo mano profesija ir leido geriau pažinti žmones, jų pasaulį bei save pačią“, – pasakoja Živilė.

Ji gerai prisimena savo pirmąjį savarankišką vertimą. Jis vyko sanatorijoje Druskininkuose, kur teko versti kurčiųjų sutuoktinių porai. „Labai jaudinausi, tačiau, pamačiusi žmonių dėkingumą, pamažu nusiraminau. Nuo to laiko praėjo gal 17 metų, bet ši patirtis iki šiol išliko atmintyje. Ji padėjo suprasti, kokią svarbią reikšmę gali turėti vertėjo darbas“, – sako Ž. Bakūnienė.

L. Jančiulienei mokykloje labiau sekėsi humanitariniai dalykai ir, ieškodama studijų krypčių, visai atsitiktinai atrado gestų kalbos vertimo studijas. „Iki tol apie šią profesiją nieko nebuvau girdėjusi, o tarp mano artimųjų ir draugų nebuvo kurčiųjų. Vis dėlto ši sritis pasirodė tokia įdomi, kad nusprendžiau pabandyti. Žengiau į nežinomybę, bet pasirinkimas pasiteisino su kaupu“, – kalba Laima.

R. Norkūnienė žinojo, kad nori dirbti darbą, kuriame galėtų padėti žmonėms. Baigusi mokyklą, rinkosi tarp socialinio darbo ir gestų kalbos vertimo studijų. Pasirinko pastarąsias. „Gestų kalba mane domino nuo vaikystės: kaimynystėje gyveno kurčia mergaitė, su kuria žaisdavome kieme ir bandydavome susikalbėti. Galbūt tada ir prasidėjo mano pažintis su gestų kalba bei noras geriau ją suprasti.

Pradėjusi studijas vėl su ja susitikdavau – tai buvo puiki proga bendrauti ir lavinti įgūdžius. Su pertraukomis vertėja dirbu dešimt metų. Jaučiuosi esanti ten, kur noriu būti: šis darbas niekada nebūna nuobodus ar monotoniškas. Džiaugiuosi galėdama pažinti kurčiųjų kultūrą ir padėti kurtiesiems bei girdintiesiems susikalbėti“, – atskleidžia Rita.

Vertėjo gali prireikti visur, kur kurčiajam ir girdinčiajam reikia susikalbėti

Alytiškės vertėjos džiaugiasi, kad per jų darbo metus gestų kalba tapo gerokai matomesnė, o vertimo paslaugos – prieinamesnės.

Gestų kalbos vertėjo darbo vieta iš tiesų gali būti beveik bet kur. Verčiama gydymo įstaigose, valstybinėse institucijose, teismuose, policijoje, švietimo įstaigose, darbo pokalbiuose, įvairiuose renginiuose, konferencijose ar mokymuose. Vertėjai dirba ir televizijoje, Prezidentūroje, Vyriausybės posėdžiuose bei kituose svarbiuose valstybės renginiuose.

Tai yra didelis pasiekimas, sako vertėjos, nes informacija gestų kalba vis dažniau suprantama ne kaip papildoma paslauga, o kaip būtina informacijos prieinamumo dalis.

Be to, kai vertėją reguliariai matome televizijos ekrane ar šalia valstybės vadovų, gestų kalba visuomenei tampa natūralesnė ir labiau pažįstama. Kartu siunčiama aiški žinutė – kurtieji yra lygiaverčiai visuomenės nariai ir turi tokią pačią teisę laiku gauti svarbią informaciją.

Vis dėlto, lietuvių gestų vertėjų nuomone, prieinamumą dar reikia gerinti sveikatos priežiūros, švietimo, darbo rinkos, teisėsaugos, valstybės ir savivaldybių paslaugų srityse. Norėtųsi, kad žmogui nereikėtų kiekvieną kartą atskirai rūpintis, kaip gauti informaciją jam prieinama kalba: tai turėtų būti numatyta iš anksto.

Ypač svarbios tos situacijos, kuriose žmogui reikia ne tik gauti informaciją, bet ir tiksliai ją suprasti, užduoti klausimus bei priimti sprendimus. Tai gali būti vizitas pas gydytoją, teisinės paslaugos, bendravimas su valstybės institucijomis, darbo pokalbis ar svarbus susitikimas.

Tokiose situacijose net viena netiksliai suprasta detalė gali turėti reikšmingų pasekmių. Vertėjas padeda užtikrinti, kad abi pusės galėtų lygiavertiškai bendrauti, suprasti viena kitą ir būti suprastos.

Technologijos nepakeičia profesionalaus vertėjo 

Prieinamumą padeda didinti ir technologijos. Automatiniai subtitrai, nuotolinis vertimas ir kiti skaitmeniniai sprendimai gali labai palengvinti kasdienybę.

„Daugiau galimybių suteikia ir technologijos. Naudojamės programėle „LGK VERTIMAI“, per kurią nuotolinio vertimo paslaugos teikiamos visą parą, septynias dienas per savaitę. Prireikus kurčias žmogus gali vaizdo skambučiu susisiekti su gestų kalbos vertėju ir gauti nuotolinio vertimo paslaugą. Tai ypač svarbu, kai vertimo prireikia ne darbo valandomis arba vertėjas negali atvykti į vietą. Vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninės informacijos prieinamumui. Valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėms taikomi prieinamumo reikalavimai, tačiau kurtiesiems svarbu, kad reikšminga informacija būtų prieinama ne vien rašytine lietuvių kalba, bet ir lietuvių gestų kalba. Todėl matome vis didesnį poreikį svarbiausią viešąją informaciją pateikti ir gestų kalba. Taip kurtieji galėtų ją gauti savarankiškiau, jiems geriausiai suprantama kalba“, – pasakoja Ž. Bakūnienė.

Tačiau technologijos nepakeičia profesionalaus vertėjo situacijose, kuriose svarbus kontekstas, niuansai, emocijos ar labai tikslus informacijos perteikimas. Kalba nėra vien atskirų žodžių seka. Joje yra ironija, humoras, potekstė, kultūrinis kontekstas, emocija – visa tai vertėjui taip pat reikia suprasti ir perteikti.

Nėra vienos universalios gestų kalbos

Ar yra viena universali gestų kalba, vartojama visose pasaulio šalyse? Pasirodo, ne. Lietuvoje vartojama lietuvių gestų kalba, Jungtinėje Karalystėje – britų gestų kalba, Jungtinėse Amerikos Valstijose – amerikiečių gestų kalba ir t. t. 

Lietuvių gestų kalba yra savarankiška kalba, turinti savo gramatiką ir struktūrą. Gestas joje nėra tiesiog lietuviško žodžio atitikmuo.
Kalbant gestų kalba informaciją perteikia rankų judesiai ir jų vieta erdvėje, veido išraiška bei kūno judesiai. Todėl mokėti keletą gestų ir mokėti gestų kalbą yra skirtingi dalykai – kaip ir mokėti keliolika angliškų žodžių dar nereiškia mokėti anglų kalbą.

Tarptautiniuose renginiuose ir bendraujant skirtingų šalių kurtiesiems vartojami tarptautiniai gestai (International Sign). Tai bendravimo forma, kuriai būdingi plačiau atpažįstami gestai, vizualiai aiški raiška, mimika ir konteksto pasitelkimas. Ji ypač praverčia konferencijose ir tarptautiniuose susitikimuose.

Kurtieji dažnai turi gerus vizualinės komunikacijos įgūdžius, todėl, net ir nemokėdami vienas kito nacionalinės gestų kalbos, gali ieškoti bendrų gestų, remtis kontekstu, mimika ir kitomis vizualinėmis priemonėmis. Kartais taip pavyksta gana greitai susikalbėti, tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja viena universali gestų kalba.

Vertėjo darbas iš arti

Alytiškės vertėjos sako, kad vertimo tikslas nėra pažodžiui atkartoti kiekvieną žodį. Svarbiausia – kuo tiksliau perteikti prasmę. Lietuvių ir lietuvių gestų kalbų struktūra skiriasi, todėl pažodinis vertimas kartais net trukdytų suprasti informaciją.

Vertėjas turi gerai mokėti abi kalbas, suprasti kontekstą ir pasirinkti tokį raiškos būdą, kuris kuo tiksliau perteiktų tai, ką žmogus norėjo pasakyti.

Iš šalies kartais gali atrodyti, kad vertėjas tiesiog klausosi ir pasakytus žodžius „parodo gestais“. Iš tiesų tai intensyvus kalbinis ir protinis darbas.

„Vienu metu vyksta keli procesai: klausomės, suprantame ir analizuojame informaciją, verčiame ją į kitą kalbą ir tuo pat metu jau sekame tolesnę kalbą. Reikia atsižvelgti ir į terminologiją, kontekstą, skirtingus žmonių kalbėjimo įpročius bei tempą. Pavyzdžiui, tiesioginiame televizijos eteryje nėra galimybės sustabdyti kalbančiojo ir paprašyti pakartoti. Informaciją reikia suprasti, apdoroti ir praktiškai tuo pačiu metu tiksliai perteikti gestų kalba. Todėl šiai profesijai reikia ne tik puikiai mokėti kalbas, bet ir turėti labai gerą reakciją, koncentraciją, platų žodyną bei gebėjimą išlikti ramiam net ir sudėtingose situacijose“, – sako R. Norkūnienė.

Alytiškės vertėjos akcentuoja, kad labai svarbi jų darbo dalis yra pasiruošimas. Ypač kai verčiama specializuota informacija – medicinos, teisės, finansų, politikos, mokslo ar kitomis profesinėmis temomis.

„Jei vykstame į konferenciją ar renginį, labai padeda iš anksto gauti programą, pranešimus, skaidres, pranešėjų pavardes ir kitą medžiagą. Vertėjas negali gerai išversti to, ko pats nesupranta, todėl prieš sudėtingesnius vertimus tenka pasidomėti terminologija, tema ir kontekstu. Žmonės dažniausiai mato tik patį vertimą, tačiau nemaža mūsų darbo dalis vyksta dar prieš jam prasidedant“, – pasakoja L. Jančiulienė.

Vertėjoms tenka versti ne vien kasdienėse ar maloniose situacijose, bet ir ligoninėse, teismuose, pranešant sudėtingas diagnozes ar susidūrus su kitomis jautriomis gyvenimo aplinkybėmis. Jos būna arti žmogaus išgyvenimų, tačiau turi išlikti profesionalios ir tiksliai atlikti savo darbą.

Taigi šis darbas reikalauja didelės koncentracijos. Kartais po ilgo ar emociškai sunkaus vertimo reikia tylos, poilsio ir laiko atsigauti.

Vienas pagrindinių šios profesijos principų yra neutralumas. Vertėjas nėra pokalbio dalyvis, patarėjas ar žmogaus atstovas. Jo užduotis – tiksliai perteikti tai, ką sako abi pusės.

Žinoma, vertėjas taip pat yra žmogus, todėl kai kurios istorijos gali jį paliesti. Tačiau dirbdamas turi gebėti atskirti savo emocijas ir asmeninę nuomonę nuo profesinės pareigos.

Labai svarbus ir konfidencialumas – tai, ką vertėjas sužino vertimo metu, negali tapti pokalbių už darbo ribų tema.

Gerų specialistų poreikis yra didelis

Tai specifinė profesija, sako alytiškės lietuvių gestų kalbos vertėjos, o gerų specialistų poreikis yra didelis. Vertėjui neužtenka vien išmokti gestų kalbą. Reikia puikiai valdyti lietuvių gestų ir lietuvių kalbas, gebėti greitai mąstyti, išlaikyti dėmesį, prisitaikyti prie labai skirtingų situacijų ir laikytis profesinės etikos.

Ši profesija tinka žmogui, kuriam įdomios kalbos ir žmonės, kuris yra kantrus ir smalsus, nori nuolat mokytis ir nebijo situacijų, kai iš anksto nežino, ką atneš darbo diena.

Gestų kalbos neišmokstama per kelis mėnesius, o tapus vertėju mokymasis apskritai nesibaigia. Kiekviena nauja situacija, tema ir žmogus gali pareikalauti naujų žinių.

Taip pat labai svarbu domėtis kurčiųjų bendruomene ir jos kultūra. Gestų kalba nėra vien profesinis įrankis – tai gyva kalba, neatsiejama nuo ją vartojančios bendruomenės.

Tačiau vertėjos sako, jog joms apskritai norėtųsi, kad visuomenė kurčiųjų neapibrėžtų vien per klausos negalią. Kiekvienas žmogus turi savo kalbą, profesiją, pomėgius, gebėjimus ir gyvenimą.

Vertėjoms artimas Alytus

Alytuje gimusiai ir užaugusiai Ž. Bakūnienei šis miestas yra labai artimas ir savas. 

„Visada mačiau jį kaip gražų, jaukų miestą, o bėgant metams džiugu stebėti, kaip jis keičiasi ir vis gražėja. Baigusi studijas galėjau likti didmiestyje, tačiau vis labiau norėjau sugrįžti į gimtąjį miestą. Supratau, kad būtent Alytuje jaučiuosi sava: čia mano šaknys, artimi žmonės ir vietos, su kuriomis sieja daugybė gražių prisiminimų. Todėl sprendimas grįžti į Alytų buvo natūralus“, – pasakoja Živilė.

L. Jančiulienei, gimusiai ir augusiai Varėnos rajone, Perlojos kaime, gyvenimo ir karjeros vieta taip pat tapo Alytus. „Šis miestas man buvo artimas nuo pat vaikystės, o šiandien džiaugiuosi, kad vos baigusi studijas nusprendžiau kurti savo ateitį būtent čia. Nors užaugau Perlojoje, Alytus mano gyvenime buvo nuo mažens: čia gyvena giminaičiai, todėl vaikystėje mieste dažnai lankydavausi. Artimesnis ryšys su Dzūkijos sostine užsimezgė studijų metais. Vieną vasarą čia įsidarbinau gestų kalbos vertėja. Tai buvo pirmoji rimta profesinė patirtis, padėjusi apsispręsti dėl ateities“, – sako Laima.

Vos gavusi diplomą, ji sulaukė pasiūlymo pasilikti ir dirbti vertėja Alytuje. Ilgai nesvarsčiusi pasiūlymą priėmė iškart.

„Mane sužavėjo galimybė dirbti ir gyventi netoli šeimos bei giminaičių. Be to, labai viliojo ir pats miestas – jis gerokai mažesnis ir ramesnis už sostinę, o akis čia kasdien džiugina gausybė žalumos.

Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad tai buvo teisingas pasirinkimas“, – įsitikinusi L. Jančiulienė.

R. Norkūnienei Alytus labai artimas nuo vaikystės, nes ji čia gimė ir užaugo. „Nors baigusi mokyklą norėjau išvykti studijuoti į didmiestį, gyventi kitur nesinorėjo: pasiilgdavau namų ir artimųjų. Baigusi studijas grįžau į Alytų, o po kelerių metų pradėjau dirbti gestų kalbos vertėja. Alytuje sukūriau šeimą. Čia artimieji šalia, atstumai nedideli, susisiekimas patogus. Visa, kas man svarbiausia, yra čia“, – sako Rita.

Komunikacijos skyriaus informacija