Saugokime aplinką ir sveikatą šaltuoju metų laiku

Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, intensyviau šildomi būstai, o rudenį tvarkant aplinką grėbiami nukritę lapai, genimos medžių šakos ir šalinamos kitos žaliosios atliekos. Netinkamas kūrenimas ir atliekų tvarkymas gali prisidėti prie aplinkos taršos, kuri neigiamai veikia ne tik gamtą, bet ir žmonių sveikatą.

Šaltuoju metų laiku oro kokybė gali pablogėti dėl intensyvesnio kietojo kuro naudojimo, transporto išmetamųjų teršalų ir nepalankių meteorologinių sąlygų. Esant silpnam vėjui ar nepalankioms oro sąlygoms, teršalai prasčiau išsisklaido ir kaupiasi arčiau žemės paviršiaus.

Tinkamas kūrenimas – švaresnis oras ir sveikesnė aplinka

Individualių namų šildymas kietuoju kuru yra vienas iš oro taršos šaltinių šaltuoju metų laiku. Degant malkoms, anglims ar kitam kietajam kurui, į aplinką išsiskiria kietosios dalelės, anglies monoksidas (smalkės), azoto oksidai ir kiti sveikatai kenksmingi junginiai.

Ypač didelę žalą daro netinkamų medžiagų deginimas. Buitinių atliekų, plastiko, pakuočių, dažytos, lakuotos ar impregnuotos medienos, baldų plokščių ir kitų netinkamų medžiagų negalima deginti krosnyse, katiluose ar židiniuose. Deginant tokias atliekas, į aplinką gali patekti toksiškų ir kancerogeninių medžiagų, kurios kartu su dūmais pasklinda gyvenamojoje aplinkoje.

Siekiant sumažinti oro taršą, rekomenduojama naudoti tik šildymo įrenginiui tinkamą kurą, kūrenti sausomis, neapdorotomis malkomis, reguliariai prižiūrėti šildymo įrenginius ir valyti dūmtraukius. Kūrenant drėgnomis malkomis išsiskiria daugiau teršalų, o šildymo efektyvumas sumažėja.

Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą

Nuo š. m. gegužės 1 d. jo negalima deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, taip pat kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

Pagrindinė atsakomybė už draudimų, susijusių su buitinių aplinkos oro taršos šaltinių naudojimu (atliekų deginimu, kuro ribojimais ir kietojo iškastinio kuro draudimu), laikymosi kontrolę ir administracinių nusižengimų teiseną tenka savivaldybių administracijoms. 

Todėl pastebėjus kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimus gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybę (el. p. [email protected]), o ne Aplinkos apsaugos departamentą.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose (pvz., krosnyse, židiniuose) gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų. Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai. 

Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos

Nukritusių lapų ir kitų žaliųjų atliekų deginimas – pavojus aplinkai ir sveikatai

Rudenį gyventojams dažnai kyla klausimas, kaip tinkamai tvarkyti nukritusius lapus, nugenėtas šakas ir kitas augalinės kilmės atliekas. Nors jų deginimas gali atrodyti paprastas sprendimas, toks atliekų tvarkymo būdas teršia aplinką ir kelia pavojų sveikatai.

Degant lapams, sausai žolei ir kitoms augalinėms atliekoms, į aplinkos orą išsiskiria kietosios dalelės, anglies monoksidas ir kiti degimo produktai. Dūmai gali dirginti akis ir kvėpavimo takus, sukelti kosulį ar apsunkinti kvėpavimą. Be to, deginant augalines atliekas kyla gaisrų pavojus.

Lietuvoje surinktų lapų ir kitų augalinių atliekų deginimas miestuose ir miesteliuose draudžiamas, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Už miesto ribų (kaimuose) toks deginimas leidžiamas tik laikantis nustatytų aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Aplinkai palankesnis sprendimas – žaliąsias atliekas kompostuoti, panaudoti mulčiavimui arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Švari aplinka – kiekvieno gyventojo atsakomybė

Prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo gali prisidėti ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Atsakingas atliekų rūšiavimas, tinkamas jų šalinimas, energijos taupymas ir aplinkai palankesnių susisiekimo būdų pasirinkimas padeda mažinti aplinkos taršą.

Svarbu nepalikti atliekų šalia konteinerių, o senus baldus, buitinę techniką, elektronikos prietaisus ir kitas atskirai surenkamas atliekas perduoti tam skirtose surinkimo vietose arba atliekų surinkėjams.

Taip pat rekomenduojama vengti bereikalingo automobilio variklio veikimo stovint daugiabučių kiemuose. Transporto išmetamosios dujos prisideda prie oro taršos ir gali bloginti gyvenamosios aplinkos oro kokybę. Trumpus atstumus, esant galimybei, verta įveikti pėsčiomis arba rinktis viešąjį transportą.

Atsakinga augintinių priežiūra – švaresnė ir saugesnė aplinka

Rūpinantis gyvenamosios aplinkos švara, svarbu nepamiršti ir naminių gyvūnų priežiūros. Viešosiose erdvėse, daugiabučių kiemuose, parkuose ir žaliosiose zonose palikti gyvūnų ekskrementai ne tik teršia aplinką, bet ir gali kelti pavojų žmonių sveikatai.

Gyvūnų išmatose gali būti parazitų kiaušinėlių ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Per užterštą dirvožemį ar nešvarias rankas gali plisti tam tikros infekcijos, pavyzdžiui, toksokarozė. Ypač pažeidžiami vaikai, kurie dažnai žaidžia ant žemės, vejose ar smėlio dėžėse

Kiekvienas augintinio šeimininkas privalo atsakingai surinkti savo gyvūno ekskrementus ir tinkamai juos pašalinti. 

Kaip oro tarša veikia žmogaus sveikatą?

Vienas svarbiausių oro teršalų yra kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5). Tai smulkios ore esančios dalelės, kurių sudėtyje gali būti suodžių, dulkių, metalų ir įvairių cheminių junginių.

KD10 dalelės gali patekti į kvėpavimo takus, o smulkesnės KD2,5 dalelės prasiskverbia giliai į plaučius. Dalis jų sudedamųjų medžiagų gali patekti į kraujotaką ir paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą.

Trumpalaikis padidėjusios oro taršos poveikis gali pasireikšti akių ir kvėpavimo takų dirginimu, kosuliu, dusuliu ar astmos simptomų paūmėjimu. Ilgalaikis užteršto oro poveikis siejamas su didesne lėtinių kvėpavimo takų ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei plaučių vėžio rizika.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša yra vienas svarbiausių aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai.

Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip apsaugoti save ir aplinkinius?

Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos ir geresnės oro kokybės. Svarbiausia atsakingai kūrenti, nedeginti atliekų, tinkamai jas rūšiuoti, tausoti energiją ir rūpintis bendrųjų erdvių švara.

Padidėjus oro užterštumui, rekomenduojama riboti intensyvią fizinę veiklą lauke, ypač šalia taršos šaltinių. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu, o esant dideliam lauko oro užterštumui, vengti ilgo vėdinimo tuo metu, kai teršalų koncentracija didžiausia.

Alytuje veikia dvi oro kokybės matavimo stotelės – Pramonės g. 9 (šalia Alytaus medicininės reabilitacijos centro) ir Kauno g. 69 (prie Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ir Aplinkos apsaugos departamento)  Nuoroda: https://www.smartenvi.lt/

Švari aplinka prasideda nuo mūsų pačių. Net ir nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali padėti mažinti aplinkos taršą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugoti visuomenės sveikatą.

Informacijos šaltiniai: 

•    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

•    Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

•    Pasaulio sveikatos organizacija