Ne viskas, kas dega, tinka krosniai

Atėjus šildymo sezonui, vis dažniau kūrenamos krosnys, židiniai ir katilai. Tačiau ar susimąstome, kuo juos kūrename? Kartais žmonės mano, kad jeigu daiktas dega, vadinasi, jį galima mesti į krosnį. Deja, toks požiūris gali turėti rimtų pasekmių.

Krosnyje galima deginti ne bet ką. Netinkamas kuras gali išskirti nuodingas medžiagas, teršti orą, kenkti žmonių sveikatai, gadinti šildymo įrenginius ir didinti gaisro pavojų. Pažvelkime, kodėl kai kurių daiktų ir medžiagų jokiu būdu negalima naudoti kūrenimui.

Plastikas – ne kuras, o nuodų šaltinis

Plastikiniai buteliai, pakuotės, maišeliai ir kitos plastiko atliekos neturėtų atsidurti krosnyje. Nors plastikas gali lengvai užsidegti ir degti, degdamas jis išskiria įvairias kenksmingas chemines medžiagas.

Priklausomai nuo plastiko rūšies ir degimo sąlygų, į aplinką gali patekti nuodingų dujų, smulkiųjų dalelių ir kitų pavojingų junginių. Pavyzdžiui, deginant kai kurių rūšių plastiką gali susidaryti vandenilio chloridas, o nevisiško degimo metu – ir kiti kenksmingi junginiai.

Šios medžiagos patenka į orą, kuriuo kvėpuojame. Jos gali dirginti akis ir kvėpavimo takus, sukelti kosulį, apsunkinti kvėpavimą, o ilgalaikis poveikis gali didinti įvairių sveikatos sutrikimų riziką.

Svarbu suprasti: net jeigu degant plastikui nesimato tirštų dūmų, tai dar nereiškia, kad oras yra švarus ir nepavojingas.

Padangos – pavojingas mišinys, ne šildymo priemonė

Kartais kyla pagunda senas padangas panaudoti kaip kurą, tačiau jų deginimas yra ypač pavojingas. Padangos pagamintos iš gumos, įvairių cheminių priedų, sintetinių medžiagų, jose yra metalinių ir kitų konstrukcinių dalių.

Degant padangoms išsiskiria tiršti, kenksmingi dūmai, suodžiai ir įvairūs cheminiai junginiai. Tarp jų gali būti anglies monoksido, sieros junginių, lakiųjų organinių medžiagų ir kitų teršalų.

Tokie dūmai kenkia ne tik tam, kuris kūrena krosnį, bet ir kaimynams, aplinkiniams gyventojams. Teršalai gali pasklisti didelėje teritorijoje, nusėsti ant žemės, patekti į aplinką.

Padangos taip pat gali degti labai intensyviai, todėl jų deginimas įprastoje krosnyje gali sukelti perkaitimo, įrenginio pažeidimo ir gaisro pavojų.

Dažyta ir lakuota mediena – graži išvaizda slepia pavojų

Seni dažyti langų rėmai, durys, baldų dalys, lakuotos lentos ar impregnuota mediena taip pat nėra tinkamas kuras buitinei krosniai.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog mediena, tačiau jos paviršiuje yra dažų, lako, klijų, impregnantų ar kitų cheminių medžiagų. Kaitinamos ir degdamos šios medžiagos gali išskirti kenksmingus garus bei dūmus.

Ypač pavojinga sena, nežinomos sudėties dažyta mediena. Joje gali būti sunkiųjų metalų ar kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Pavyzdžiui, kai kuriuose senuose dažuose galėjo būti švino.

Tokias medžiagas deginant kenksmingos dalelės patenka į orą, o dalis jų gali likti pelenuose. Todėl net ir po kūrenimo likusių pelenų nereikėtų laikyti paprastais, švarios medienos pelenais.

Šlapia mediena – daugiau dūmų, mažiau šilumos

Skirtingai nei plastikas ar padangos, natūrali mediena yra tinkamas kuras, tačiau tik tada, kai ji tinkamai išdžiovinta.

Šlapia arba nepakankamai išdžiovinta mediena dega prastai. Didelė dalis šilumos sunaudojama ne namams šildyti, o medienoje esančiam vandeniui garinti. Dėl to išgaunama mažiau šilumos, malkos greičiau sudega, o į aplinką išsiskiria daugiau dūmų ir smulkiųjų dalelių.

Be to, degant drėgnoms malkoms susidaro daugiau suodžių ir dervinių nuosėdų, kurios kaupiasi krosnyje ir kamine. Laikui bėgant tai gali sumažinti kamino pralaidumą, pabloginti trauką ir padidinti suodžių užsidegimo kamine pavojų.

Geriausia kūrenti sausomis, tinkamai laikytomis malkomis. Dažniausiai rekomenduojama, kad jų drėgnumas būtų ne didesnis kaip 20 procentų.

Buitinės atliekos – ne vieta krosnyje

Į krosnį taip pat nereikėtų mesti įvairių buitinių atliekų: maisto pakuočių, vienkartinių indų, sauskelnių, guminių daiktų, tekstilės gaminių, chemiškai apdorotų medžiagų ar kitų šiukšlių.

Net jei kai kurios iš jų lengvai užsidega, jų degimo metu gali išsiskirti kenksmingų medžiagų. Be to, atliekos gali degti netolygiai, smilkti, sukelti daug dūmų ir užteršti krosnį bei kaminą.

Atliekas reikia rūšiuoti ir tvarkyti pagal jų paskirtį, o ne bandyti atsikratyti jomis jas sudeginant.

Kodėl tai pavojinga ir jūsų namams?

Netinkamas kuras kelia pavojų ne tik aplinkai, bet ir pačiam būstui. Degimo metu gali susidaryti anglies monoksidas – smalkės. Tai bekvapės, nematomos ir labai nuodingos dujos, kurių žmogus negali atpažinti savo pojūčiais.

Apsinuodijimas smalkėmis gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, silpnumą, o sunkiais atvejais – sąmonės netekimą ir mirtį. Todėl namuose būtina turėti veikiantį smalkių detektorių ir reguliariai prižiūrėti šildymo bei dūmų šalinimo sistemas.

Taip pat svarbu reguliariai valyti kaminą, tikrinti krosnies būklę ir laikytis gamintojo nurodymų, kokį kurą galima naudoti konkrečiame įrenginyje.

Ką verta prisiminti?

Krosnyje ar katile deginkime tik tam šildymo įrenginiui tinkamą kurą. Rinkimės sausas, natūralias malkas ar kitą gamintojo leidžiamą kurą. Plastiką, padangas, dažytą ar lakuotą medieną ir buitines atliekas tvarkykime pagal atliekų rūšiavimo taisykles.

Nepamirškime – deginant netinkamas medžiagas, kenksmingos medžiagos niekur nedingsta. Jos patenka į mūsų orą, aplinką ir galiausiai gali pasiekti mus pačius.

Švari šiluma prasideda nuo atsakingo pasirinkimo. Tai, kuo kūrename savo krosnį, yra svarbu ne tik mūsų namams, bet ir mūsų pačių, kaimynų bei vaikų sveikatai.

Komunikacijos skyriaus informacija