Alytiškiui Ernestui Krisiulevičiui didžiulį įspūdį paliko apsilankymas griežtai saugomoje erdvėje, kurioje spausdinami bei pakuojami valstybinių brandos egzaminų darbai

Praėjusią savaitę vyko 18-asis „Moksleiviai – į Vyriausybę“ projektas. Jame dalyvavo ir du alytiškiai – Ernestas Krisiulevičius ir Saulė Saulėnaitė iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos. 
„Tokios iniciatyvos jauną žmogų paaugina neįtikėtinai greitai – jos išmoko išlipti iš komforto zonos, drąsiai megzti dialogą su aukščiausio lygio vadovais ir pamatyti, kaip sprendimai priimami realybėje, o ne vadovėliuose. Tai ugdo atsakomybę, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo jėgomis“, – sako E. Krisiulevičius, nuo rugsėjo studijuosiantis informacinių sistemų inžineriją Vilniaus universitete.
 

Skaitykite pokalbį su Ernestu.

Ernestai, papasakokite apie save. 

Esu aktyvus ir niekada vietoje nenustygstantis jaunuolis. Daugiau nei ketverius metus savanoriauju bei aktyviai dalyvauju Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos veikloje. O politika mane žavi nuo pat mažumės – viskas prasidėjo nuo pilietiško pavyzdžio šeimoje, kai kartu su tėvais vykdavau į rinkimus, valstybinių švenčių renginius ir pan. Laikui bėgant, šis smalsumas tik augo ir tapo gilesnėmis žiniomis. Šiandien atidžiai seku šalies įvykius, priimamus politinius sprendimus ir analizuoju, kaip jie keičia mūsų kasdienybę. Neseniai baigiau Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją, o nuo rugsėjo vertingą patirtį praturtinsiu studijuodamas informacinių sistemų inžineriją Vilniaus universitete.

Kodėl nusprendėte dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“? Kodėl Jums tai pasirodė įdomu?

Dalyvauti šiame projekte nusprendžiau vedamas didelio domėjimosi politika bei priimamais sprendimais. Norėjau iš arti pamatyti, kaip iš tiesų vyksta darbas Vyriausybėje bei ministerijose, užduoti rūpimus klausimus ir geriau suprasti viešojo sektoriaus užkulisius. Nedvejodamas užpildžiau anketą ir pasirinkau Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, nes švietimo sritis mums, moksleiviams, šiandien yra pats artimiausias ir aktualiausias klausimas.

Kokia buvo ši Jūsų projektinė savaitė?

Projektinė savaitė buvo labai įdomi, turininga ir kupina naujų patirčių. Per penkias dienas turėjome galimybę aplankyti įvairias valstybės institucijas ir iš arčiau susipažinti su jų veikla. Lankėmės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Nacionalinėje švietimo agentūroje, Vilniaus universitete, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Nacionaliniame krizių valdymo centre bei Generalinėje prokuratūroje. Taip pat susitikome su įvairiais valstybės institucijų atstovais, viceministrais, patarėjais ir kitais savo sričių profesionalais.
Man ši savaitė buvo svarbi ne tik dėl galimybės daugiau sužinoti apie valstybės valdymą, bet ir dėl žmonių, kuriuos sutikau. Susipažinau su daugybe aktyvių, politika ir valstybės gyvenimu besidominčių jaunuolių. Įvairios diskusijos ir pokalbiai leido išgirsti skirtingas nuomones, pasisemti naujų idėjų ir geriau suprasti, kaip svarbu jaunimui būti aktyviam bei įsitraukti į visuomenės gyvenimą.
Savaitę vainikavo susitikimas su ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, kuris leido dar kartą pažvelgti į valstybės valdymą iš arčiau. Iš šios projektinės savaitės išsivežu daug naujų žinių, patirčių, pažinčių ir įkvėpimo ateičiai.

Kas iš visų susitikimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Jums paliko didžiausią įspūdį?

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje turėjome kelis itin turiningus susitikimus. Pirmiausia bendravome su viceministru Jonu Petkevičiumi – jam uždavėme rūpimus klausimus ir aptarėme iššūkius, su kuriais vis dar susiduriama švietimo sistemoje. Taip pat susitikome su ministrės patarėjais sporto klausimais Juliumi Sarapinu bei Kęstučiu Bartuškevičiumi ir mokymosi visą gyvenimą viceministru Rolandu Zuoza. Visi pokalbiai buvo itin šilti, atviri ir konstruktyvūs.
Be darbo ministerijoje, lankėmės ir kitose svarbiose įstaigose. Nacionalinėje švietimo agentūroje diskutavome apie egzaminų sistemą – išsakėme savo nuomonę, ką vertėtų tobulinti, kad mokymosi procesas būtų efektyvesnis. Didžiulį įspūdį paliko apsilankymas griežtai saugomoje erdvėje, kurioje spausdinami bei pakuojami valstybinių brandos egzaminų darbai – pamatyti šią sistemą iš vidaus buvo tikrai išskirtinė patirtis.
Taip pat vykome į Vilniaus universitetą, kur klausėmės įtraukiančios ekskursijos apie jo turtingą istoriją bei aplankėme žymiausias erdves.
Kadangi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tuo metu atostogavo, o ją pavadavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, prisijungėme prie kolegų ir turėjome galimybę sudalyvauti gyvoje diskusijoje ir su ja.
Apsilankymų ministerijose bei kitose institucijose metu turėjome galimybę tiesiogiai užduoti mums rūpimus klausimus. Lankydamasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, aktyviai iškėliau ne tik sau, bet ir kitiems jaunuoliams aktualias problemas: valstybinių brandos egzaminų eigą, atnaujintų ugdymo programų trūkumus, išmaniųjų telefonų naudojimo mokyklose iššūkius bei kitus svarbius klausimus.
Projekto metu moksleiviams teko užduotis sudėtingas valstybės gyvenimo temas ir institucijų veiklą perteikti savo bendraamžiams suprantama kalba.
Apsilankymų ministerijose metu gavome užduotį išsiaiškinti, kaip valstybės institucijos kuria ryšį su visuomene. Visą savaitę rinkome informaciją ir rengėme pristatymą, kuriame jaunimui suprantama kalba paaiškinome šios komunikacijos užkulisius. Mūsų komandą sudarė Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijose lankęsi jaunuoliai, o galutinį savo rezultatą pristatėme sukurdami vaizdo įrašą.

Ką, pamatę iš arti skirtingų valstybės institucijų veiklą, galėtumėte pasakyti žmonėms, kurie mano, kad jų darbuotojai „tik kavą kavą“?

Apsilankymo metu turėjome galimybę viską pamatyti iš arti. Negalima sakyti, kad kavos ten niekas negeria – juk pertraukėlė yra kiekvieno darbo dalis, – tačiau pamatėme, kad realybėje čia vyksta tikrai didelis ir intensyvus darbas. Darbuotojų krūvis yra nemažas, o priimami sprendimai reikalauja daug atsakomybės, todėl stereotipas apie „nieko neveikimą“ tikrai neatitinka tikrovės.

Gal ši savaitė pakeitė Jūsų karjeros planus?

Kadangi pasirinkau informacinių sistemų inžinerijos studijas, iš arti pamačiau, kad šiuolaikinėms valstybės institucijoms itin reikia stiprių IT specialistų ir technologinių sprendimų. Ši savaitė parodė, kad viešasis sektorius suteikia didžiules galimybes kurti pokytį visos šalies mastu, todėl ateityje tikrai neatmesčiau galimybės savo žiniomis prisidėti prie valstybės įstaigų veiklos.

Jeigu iš visos šios savaitės turėtumėte išsinešti vieną mintį, kurią norėtumėte perduoti kitiems jauniems žmonėms, kokia ji būtų?

Svarbiausia pamoka, kurią išsinešu – niekada nebijoti klausti, domėtis ir atvirai kelti problemų. Supratau, kad valstybės tarnyboje dirba tokie patys žmonės, pasiruošę išklausyti jaunimo balsą, jei tik mes patys esame drąsūs jį išsakyti. Didžiausią įspūdį paliko atviri pokalbiai be išankstinių nuostatų – jie įrodė, kad pokyčiai prasideda nuo tiesioginio dialogo.

Kaip, Jūsų nuomone, tokios iniciatyvos kaip „Moksleiviai – į Vyriausybę“ paaugina jauną žmogų kaip lyderį? Kokią žinutę norėtumėte perduoti kitiems moksleiviams, svarstantiems dalyvauti projekte? 

Tokios iniciatyvos jauną žmogų paaugina neįtikėtinai greitai – jos išmoko išlipti iš komforto zonos, drąsiai megzti dialogą su aukščiausio lygio vadovais ir pamatyti, kaip sprendimai priimami realybėje, o ne vadovėliuose. Tai ugdo atsakomybę, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Svarstantiems moksleiviams norėčiau palinkėti tiesiog nebijoti ir bandyti. Dažnai patys save apribojame mintimis „o kas, jei neatitiksiu“ arba „man nepavyks“, tačiau tokie projektai būtent ir yra skirti tam, kad atrastume savo stiprybes. Tai ne tik nepamirštama patirtis, bet ir neįkainojama proga būti išgirstiems. Jeigu turėčiau galimybę, būtinai dar kartą kartočiau ir dalyvaučiau!

Ir pabaigai praktinis klausimas: ar projekto metu organizatoriai pasirūpino viskuo, kad dalyviams liktų tik mėgautis patirtimi?

Projekto organizatoriai iš tiesų nepriekaištingai pasirūpino visais buitiniais ir logistiniais klausimais. Negyvenantiems Vilniuje moksleiviams buvo suteiktas patogus apgyvendinimas, taip pat pasirūpinta pilnu maitinimu ir viešojo transporto bilietais patogiam judėjimui po miestą. Be to, organizatoriai nustebino ir atminimo dovanomis, kurios dar ilgai primins šią įsimintiną patirtį.

Komunikacijos skyriaus informacija

Daugiau  apie projektą:

https://tinyurl.com/y58sfpde