Alytiškė Dalia Vėžienė: „Kolekcija turbūt niekada nebus visiškai baigta – visada atsiras dar vienas flakonas, apie kurį svajosiu“

Alytiškė, ilgametė dailės pedagogė ir kultūros puoselėtoja, šiuo metu – valstybės tarnautoja Dalia Vėžienė jau daugiau nei du dešimtmečius kolekcionuoja... mažus stiklo meno kūrinius. Taip ji vadina kvepalų flakonus.
Rugpjūčio 4 d. 16 val. Alytaus miesto savivaldybės I aukšto fojė Dalia kviečia į savo antrąją autorinę parodą „Stiklo poezija 2“. Praėjusiais metais didžiulio susidomėjimo sulaukusi ekspozicija šiemet sugrįžta visiškai atsinaujinusi.
Rengdama antrąją parodą, autorė siekė nustebinti net ir tuos lankytojus, kurie matė pirmąją jos ekspoziciją. Didžiausia šių metų parodos naujiena – įspūdingi reklaminiai factice flakonai.
„Tai specialūs parfumerijos namų kuriami demonstraciniai buteliai, skirti mados namų vitrinoms ir reklamai. Jie nėra pripildyti kvepalų, tačiau tiksliai atspindi originalių flakonų dizainą – tik gerokai didesniu masteliu. Tai tarsi didelio masto meno ir reklamos objektai, kuriuose atsiskleidžia prekės ženklo dizaino idėja, prabanga ir kūrybiškumas. Jie leidžia pamatyti flakoną visai kitu kampu – išryškėja jo forma, subtilus pjaustymas, detalės ir meninis sprendimas“, – pasakoja Dalia.
Šiandien D. Vėžienės kolekcijoje – daugiau nei 4 000 įvairių laikotarpių parfumerijos flakonų bei miniatiūrų.

Apie kolekcionavimo pradžią ir aistrą

Ar prisimenate tą vienintelį flakonėlį, nuo kurio viskas prasidėjo? Kas jame buvo tokio ypatingo, kad jis tapo kolekcijos pradžia?

Pradžia buvo dar vaikystėje. Mane visada žavėjo mamos kvepalai – elegantiškas flakonas, atlasu išklota dėžutė ir nepakartojamas kvapas. Man tai buvo ne tik kvepalai, bet mažas paslaptingas grožio ir estetikos pasaulis. Būtent tada gimė smalsumas parfumerijai, kuris vėliau, po daugelio metų, išaugo į kolekcionavimo aistrą. Supratau, kad kiekvienas flakonas turi savo istoriją, o kvapai gali pažadinti prisiminimus ir emocijas.

Jeigu reikėtų vienu sakiniu paaiškinti žmogui, kuris niekada nėra kolekcionavęs, kodėl verta kolekcionuoti būtent kvepalų flakonus – ką jam pasakytumėte?

Vienu sakiniu to paaiškinti turbūt neįmanoma. Tai supras tik tas, kuriam tai iš tiesų įdomu. Kvepalų flakonų kolekcionavimas nėra nei verslas, nei pareiga – tai aistra. Kaip vieni kolekcionuoja retus vynus, meno kūrinius ar dizainerių drabužius, taip kiti žavisi parfumerija. Tai vidinis poreikis atrasti, išsaugoti ir grožėtis ne tik daiktu, bet ir jo istorija, kūrėjo idėja bei grožiu.

Ar kada nors buvote nusprendusi sustoti? O gal kolekcionavimas jau tapo gyvenimo būdu?

Sustoti bandau kone kasdien (šypsosi). Esu nusistačiusi aiškius kriterijus, kas mane domina, todėl nebeperku visko iš eilės. Tačiau kolekcionavimas jau seniai tapo mano gyvenimo būdu – daug laiko skiriu kolekcijos priežiūrai, katalogavimui ir naujų, išskirtinių eksponatų paieškai.

Apie kolekciją

Kurį eksponatą šiandien laikote didžiausiu savo kolekcijos pasididžiavimu ir kodėl?

Išskirti vieną eksponatą būtų labai sunku. Mano kolekcijoje yra nemažai vertingų flakonų – dėl jų amžiaus, riboto leidimo, išskirtinio dizaino ar įdomios istorijos. Kai kurių ieškojau ne vienerius metus, todėl jų atsiradimas kolekcijoje man yra ypatingas įvykis. Kartais pats kelias iki eksponato tampa ne mažiau svarbus nei jis pats – laukimas, paieškos ir atradimo džiaugsmas suteikia jam dar didesnę vertę. Tokie reti, seniai nebegaminami kvepalai dažnai kainuoja nemažus pinigus, tačiau būtent emocija, kurią suteikia jų atradimas, man yra svarbiausia.

Taigi kolekcijoje yra flakonų, kurių ieškojote ne vienus metus. Papasakokite įsimintiniausią „medžioklės“ istoriją.

Taip, tokių istorijų yra ne viena. Kartais reto flakono tenka ieškoti kelerius metus – stebėti aukcionus, bendrauti su kolekcininkais įvairiose šalyse ir tiesiog kantriai laukti, kol jis pasirodys. Būna, kad, radus norimą eksponatą, jį nuperka kažkas kitas, todėl paiešką tenka pradėti iš naujo. Tačiau būtent tas laukimas ir suteikia kolekcionavimui ypatingo žavesio – kai pagaliau pavyksta rasti ilgai ieškotą flakoną, džiaugsmas būna kur kas didesnis.

Kokio eksponato dar vis svajojate sulaukti savo kolekcijoje?

Labai žaviuosi René Lalique kūriniais, todėl mano svajonių sąraše dar yra ne vienas jo sukurtas parfumerijos eksponatas. Jo sukurti flakonai man ypatingi tuo, kad juose susilieja menas, meistrystė ir parfumerijos istorija. Kuo daugiau apie juos sužinau, tuo labiau suprantu, kad ši kolekcija turbūt niekada nebus visiškai baigta – visada atsiras dar vienas flakonas, apie kurį svajosiu.

Ar pasitaiko, kad tenka atsisakyti įsigyti labai gražų flakoną? Kokie šiandien yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nusprendžiate – verta ar ne?

Taip, pasitaiko, ir gana dažnai. Nors norimų eksponatų netrūksta, galutinį sprendimą visada lemia sveikas protas. Kolekcionavimas yra mano aistra, tačiau jis turi derėti su kasdieniais prioritetais ir atsakingu finansų planavimu. Kartais tenka pasirinkti – vieno eksponato palaukti ilgiau arba jo atsisakyti, nes kolekcija turi būti kuriama ne impulsyviai, o apgalvotai. Todėl renkuosi tuos eksponatus, kurie ne tik yra gražūs, bet ir turi ypatingą vertę mano kolekcijai.

Apie emociją ir kvapą

Nors parodoje pagrindinis dėmesys skiriamas stiklui, ar būna, kad vienas kvapas Jus akimirksniu nukelia į konkretų gyvenimo momentą?

Taip, kvepalai turi ypatingą galią sugrąžinti praeities akimirkas. Kartais vienas aromato dvelksmas sukelia tikrą déjà vu jausmą – tarsi trumpam sugrįžtum į tam tikrą laiką, vietą ar išgyventą emociją. Yra kvepalų, kuriuos siejame su ypatingomis progomis, žmonėmis ar gyvenimo etapais. Kartais netikėtai pajustas pažįstamas aromatas gali sugrąžinti ne tik prisiminimą, bet ir tuometinę nuotaiką, jausmą, net mažas detales, kurias, rodos, buvome pamiršę.

Ar yra flakonas, kurio niekada neparduotumėte ir neiškeistumėte? Kodėl?

Šiuo metu nėra nė vieno eksponato, su kuriuo norėčiau atsisveikinti. Kiekvienas flakonas mano kolekcijoje turi savo vietą, istoriją ir reikšmę. Manau, kad kolekcijos vertė slypi ne tik atskiruose ypatinguose eksponatuose, bet ir tame, kaip jie kartu kuria bendrą pasakojimą. Visi eksponatai vienas kitą papildo ir sudaro visumą, kurios kiekviena dalis yra svarbi.

Kiek Jums svarbus pats kvapas, o kiek – flakono dizainas? Ar būna, kad įsimylite buteliuką, nors pats aromatas visai nežavi?

Šis klausimas labai tiksliai atspindi mano kolekcionavimo principą. Dažniausiai pirmiausia mane patraukia flakono dizainas – jo forma, estetika, meninė vertė ir istorija, o tik vėliau vertinu patį aromatą. Kolekcionuojant man svarbu pamatyti flakoną kaip meno objektą – kūrėjo idėjos, laikmečio ir dizaino atspindį. Todėl neretai būtent išskirtinis dizainas tampa priežastimi, dėl kurios eksponatas atsiduria mano kolekcijoje, net jei pats kvapas nėra pagrindinis žavesio elementas.

Apie meną

Esate dailės mokytoja. Ar manote, kad profesija išugdė gebėjimą pastebėti grožį ten, kur kiti mato tik kvepalų buteliuką?

Buvau dailės mokytoja, tačiau dailė iki šiol yra neatsiejama mano gyvenimo dalis – dailės idėjas skleidžiu kitiems ir per meną išreiškiu savo kasdienę veiklą. Galbūt todėl į aplinką žvelgiu šiek tiek kitaip. Grožį pastebiu ne tik išskirtiniuose meno kūriniuose, bet ir pačiuose paprasčiausiuose dalykuose – medžio šakoje, skrendančiame paukštyje, besikeičiančiame peizaže už automobilio lango. Manau, kad meninis matymas išmoko sustoti ir pamatyti tai, pro ką kiti kartais praeina nepastebėję. Būtent taip žvelgiu ir į kvepalų flakonus – matau juose ne tik daiktą, bet ir formą, idėją bei kūrėjo viziją.

Jeigu reikėtų apibūdinti savo kolekciją trimis žodžiais – kokie jie būtų? 

Aistra. Grožis. Atradimas.

Kodėl parodai pasirinkote pavadinimą „Stiklo poezija“? Ką Jums reiškia šis pavadinimas?

Pavadinimas „Stiklo poezija“ man labai tiksliai atspindi tai, ką matau kiekviename flakone. Stiklas čia tampa ne tik medžiaga, bet ir forma, kurioje susilieja menas, dizainas, istorija ir emocija. Kaip eilėraštis perteikia jausmą žodžiais, taip flakonas jį perteikia forma, linijomis, spalvomis ir kūrėjo sumanymu. Kiekvienas eksponatas turi savo tylų pasakojimą, o kolekcija tampa tarsi eilėraščiu, sudarytu iš daugybės skirtingų stiklo kūrinių.

Apie naująją parodą

Kuo „Stiklo poezija 2“ skirsis nuo pirmosios parodos? Ko lankytojai šįkart dar nėra matę?

„Stiklo poezija 2“ lankytojus pasitiks naujais eksponatais ir naujomis istorijomis. Dalis flakonų buvo specialiai ieškoti ir įsigyti būtent šiai parodai, todėl kolekciją papildė ypatingi, dar nerodyti kūriniai. Ši paroda tapo tarsi nauju kolekcijos pasakojimo tęsiniu – joje atsirado ne tik naujų eksponatų, bet ir kitoks žvilgsnis į parfumerijos pasaulį. Šį kartą lankytojai išvys ir tai, ką retai galima pamatyti – didelio formato kvepalų flakonus, vadinamuosius factice. 

Tai reklaminiai, parduotuvių vitrinoms skirti kvepalų butelių prototipai, kurie savo dydžiu ir dizainu pritraukdavo dėmesį bei tapdavo prekės ženklo vizitine kortele.
Factice flakonai ypatingi tuo, kad jie buvo kuriami ne kasdieniam naudojimui, o tam, kad sustabdytų žmogaus žvilgsnį ir perteiktų kvepalų namų įvaizdį. Tai tarsi didelio masto meno ir reklamos objektai, kuriuose atsiskleidžia prekės ženklo dizaino idėja, prabanga ir kūrybiškumas. Jie buvo skirti ne tik parodyti patį kvapą, bet ir sukurti emociją – pritraukti dėmesį vitrinoje, perteikti prekės ženklo charakterį ir sužadinti norą pažinti kvepalus. Jie leidžia pamatyti flakoną visai kitu masteliu – išryškėja jo forma, detalės ir meninis sprendimas. Kolekcijoje tokie eksponatai ypatingi tuo, kad atspindi ne tik parfumerijos, bet ir vizualinės kultūros istoriją.

Ar yra eksponatas, prie kurio, Jūsų manymu, lankytojai sustos ilgiausiai? Kodėl?

Manau, kad kiekvienas lankytojas atras savo „mylimiausią“ eksponatą. Vienus patrauks išskirtinė flakono forma, kitus – istorija, retumas ar meninė vertė. Juk grožį kiekvienas matome savaip. Parodos tikslas nėra parodyti vieną „svarbiausią“ flakoną – svarbiausia, kad kiekvienas žmogus atrastų tą, kuris jam asmeniškai kažką pasako. Galbūt vienas eksponatas primins prisiminimą, kitas nustebins savo dizainu, o trečias tiesiog suteiks grožio akimirką. Ir tai, ko gero, yra didžiausias kolekcijos žavesys – kiekvienas žmogus joje randa kažką artimo sau.

Ar buvo sudėtinga atrinkti eksponatus iš kelių tūkstančių? Kaip vyksta toks atrankos procesas?

Taip, atrinkti eksponatus iš kelių tūkstančių kolekcijos vienetų tikrai nebuvo paprasta. Parodos kūrimas prasidėjo ne nuo paties eksponatų dėliojimo, o nuo bendros vizijos – ką norėčiau šį kartą parodyti lankytojui.
Pirmiausia vyko flakonų fotografavimo procesas – norėjosi kiekvieną jų pateikti taip, kad atsiskleistų forma, detalės ir grožis. Tam prireikė nemažai laiko ir apmąstymų.
Vėliau sekė prekės ženklų ir temų, kurias norėjau pristatyti šioje parodoje, atranka, o tik po to – konkrečių eksponatų parinkimas ir ekspozicijos kūrimas. Svarbiausia buvo ne tik atrinkti gražiausius flakonus, bet ir sukurti pasakojimą, kuriame kiekvienas eksponatas turėtų savo vietą bei prasmę.

Apie žmogų už kolekcijos

Kaip į Jūsų kolekcionavimo aistrą reaguoja šeima? Ar namuose dar lieka vietos naujiems eksponatams?

Mano vyras supranta ir priima mano kolekcionavimo aistrą, o kartais juokais pastebi, kad kvepalų mūsų namuose tikrai netrūksta. Kolekcija pamažu tapo mūsų namų dalimi – jos priežiūra, tvarkymas ir naujų eksponatų paieška yra mano kasdienybės dalis. O dėl vietos naujiems flakonams – kolekcionierius turbūt visada randa sprendimą, nes kiekvienas ypatingas eksponatas turi savo vietą.

Ar kolekcija pakeitė Jūsų pačios santykį su kvepalais? Gal šiandien į juos žiūrite jau visai kitaip nei prieš dvidešimt metų?

Be abejo, mano santykis su kvepalais labai pasikeitė. Anksčiau pirmiausia vertinau patį aromatą ir jo sukeliamą jausmą, šiandien matau kur kas daugiau – visą istoriją, kuri slypi už flakono. Per visus kolekcionavimo metus supratau, kad kiekvienas eksponatas yra tarsi mažas meno kūrinys, turintis savo pasakojimą. Parfumerija man šiandien – tai ne tik kvapas, bet ir kultūra, menas, dizainas bei emocija.

Ką norėtumėte, kad žmogus išsineštų iš parodos – ne rankose, o mintyse?

Šiandieniniame greitame pasaulyje dažnai praeiname pro grožį jo nepastebėję. Norėčiau, kad lankytojas parodoje bent trumpam sustotų ir pamatytų, jog net mažas stiklo flakonas gali būti meno kūrinys, turintis savo istoriją, emociją ir kūrėjo mintį.
Linkėčiau kiekvienam lankytojui atrasti ne tik gražų eksponatą, bet ir savo asmeninę emociją – prisiminimą, nuostabą ar tiesiog džiaugsmą. Nes tikras grožis atsiranda tada, kai jis paliečia ne tik akis, bet ir žmogaus vidų.

Kultūros ir Komunikacijos skyrių informacija