BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


100 metų sulaukęs alytiškis Antanas: į parduotuvę keliauja pėsčiomis, o į turgų – taksi

2026 09 22

Šimtas metų – gyvenimo kelias, kuriame telpa ir jaunystės išdaigos, ir meilė, ir dainos, ir daugybė prisiminimų. Alytiškis Antanas Česynas savo 100-ojo jubiliejaus proga paklaustas, ką reikėtų daryti, kad sulauktum tokio garbaus amžiaus, teigė, jog jokio ypatingo recepto nėra – svarbiausia gyvenimą nugyventi linksmai.

 „Aš net nežinau, ką daryti. Aš visaip gyvenau – ir karves ganiau, ir pas paneles nueidavau. Turėjau gerą balsą, tai per vakaruškas dainuodavau, linksmai gyvenau. Turėjau daug panų, bet per tokią neaukštą tvorą įsižiūrėjau savo žmoną Leokadiją. Ir su ja nugyvenau visą gyvenimą“, – šmaikštavo 100 metų jubiliejų švenčiantis alytiškis Antanas Česynas.

Gražaus jubiliejaus sulaukusį alytiškį pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir vicemerė Kristina Daugelevičienė. 

„Džiaugiamės, kad sulaukėte tokios gražios sukakties. 100 metų jau nelinkėsiu, bet kokių dvidešimt linkiu su mumis pabūti“, – sveikindamas jubiliatą sakė ir sveikatos jam linkėjo Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.

Vos išklausęs miesto vadovų sveikinimus, senolis ima pasakoti apie savo gyvenimą. „Nugyvenau gyvenimą ant ratų, keliavau po lagerius. Mano gyvenimas pratekėjo taip greitai, kaip teka Nemunu vanduo“, – teigė Antanas.

Šimtamečiui teko išgyventi nelengvus laikus – tremtį ir gyvenimą lageriuose. Grįžęs iš tremties Antanas įsidarbino Alytaus medvilnės kombinate staliumi. Tiesa, neilgai trukus darbe jis patyrė traumą.  

„Norėjau svočiai padaryti medinį vazoną kambarinei palmei. Kai visi mano bendradarbiai per pertraukėlę išėjo parūkyti, aš pagalvojau: „Lėksiu į cechą ir per tą laiką apsipjaustysiu vazonui reikalingas lenteles.“ Paėmiau lentelę, įsijungiau diskinį pjūklą ir pastūmiau ją prilaikydamas kita ranka ir nei nepajutau, kaip tas aparatas man nupjovė kelis pirštus“, – skaudžią istoriją prisimena Antanas.

„Visą gyvenimą buvau stiprus“

Dabar Antanas gyvena artimų žmonių apsuptyje. Šalia jo – ir šiemet 95-erių metų sukaktį atšventusi žmona Leokadija. Senoliais rūpinasi kartu gyvenanti sūnaus šeima.

Antanas ir Leokadija užaugino tris sūnus. Deja, dviejų iš jų jau nebėra. Senoliai džiaugiasi turintys nemažai anūkų ir proanūkių.

Šiandien Antano kasdienybė sukasi aplink namus. Papusryčiavęs jis pašeria šuniuką, paskui dažniausiai sėda skaityti knygų. Jų Antanas yra nemažai sukaupęs, o kad skaityti būtų lengviau, jis naudojasi padidinamuoju stiklu.

Šimtametis pats pėsčiomis nukeliauja iki netoli namų esančios parduotuvės, kartais išsikviečia taksi ir nuvažiuoja iki turgaus nusipirkti būtiniausių maisto produktų.

Paklausus, koks yra puikios savijautos receptas, Antanas teigė jo nežinantis. „Aš visą gyvenimą buvau stiprus. Be to, mano kraujo grupė gera – pirma“, –  šypsosi šimtametis. 

Komunikacijos skyriaus informacija

Įvertinti naujieną



Balsai -/5 (Balsų 3)
Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2026-09-22