Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.


Klementina ir Marius: „Grožis slypi stebinčiojo akyse“

„Labas, grįžau“, – tai prieš metus, penkerius, o gal visai neseniai kažkam ištarti žodžiai, kurie tarsi  vienija iš Lietuvos didmiesčių ar užsienio miestų į gimtąjį kraštą sugrįžusius gyventi miestelėnus.

Multimedijų projektas „Sugrįžę“ pasakoja paprastas, bet kartu unikalias istorijas, kodėl šie žmonės pasirinko grįžti gyventi, dirbti, kurti šeimas Alytuje ar Alytaus rajone, kuo jiems svarbus gimtasis kraštas ir kodėl „taip traukia prie savų šaknų“. 

Kviečiam išgirsti, pamatyti ir pajusti pirmąjį projekto pasakojimą...

Kad susitiktume su Mariumi ir Klementina, mums reikėjo pakilti šiek tiek arčiau dangaus – į 11 aukštą, kur pro jų namų langus atsivėrė „išsprogti“ pasiruošusi gamta. Šeimininkai mus pavaišina skaniausia kava Alytuje ir susėdame pabendrauti...

Po studijų Klementina liko dirbti Vilniuje, tuo tarpu Marius 5 metus gyveno JAV.„Tiesiog jauti, kada ateina laikas, arba tu lieki ir prisitaikai, arba grįžti. Aš nuo pat pradžių buvau nusprendęs grįžti į Lietuvą. Tiesiog turėjau tikslą išvažiuoti, užsidirbti pinigų, tą tikslą įgyvendinau ir grįžau“, – pasakoja Marius.

Nors abu gimė ir augo Alytuje, tačiau susipažino daug vėliau, kuomet Marius grįžo iš JAV ir, kaip patys juokauja, prireikė, kad tėvai supažindintų.

Nors mes gyvenome kaimynystėj, bet vienas kito nepažinojom. Netgi vakarėliuose kai kuriuose buvom kartu. Vėliau, kai studijavau, jo darbas, galima sakyti, tame pačiame kieme buvo. Bet nematėm, negirdėjom. Reikėjo, kad tėvai supažindintų.

Juokiasi Klementina

Tik susituokę jie dar kurį laiką gyveno Vilniuje, savaitgaliais ar per atostogas vis „pasimatuodami“ Alytų. Į Dzūkijos sostinę gyventi jauna šeima grįžo prieš šešerius metus. „Negaliu teigti, kad grįžti gyventi čia buvo labai racionali ir apmąstyta mintis, apsisprendimas buvo vedamas jausmų ir viskas įvyko labai natūraliai“, – pasakoja Klementina.

Du geriausi sprendimai gyvenime – Marius ir grįžimas į Alytų

Šiuo metu Marius ir Klementina augina du sūnus – Antaną ir Vincentą.

„Jie, taip pat, yra „gryni“ alytiškiai, abu gimę čia“, – šypsosi Klementina.

Išvažiuodama iš Vilniaus alytiškių šeima girdėjo daug nepasiteisinusių gąsdinimų: „Mums sakė, kad neturėsim su kuo bendrauti, nebus teatro, nebus kino, nebus bendraminčių. Bet tie žmonės labai klydo. Čia sutikom daug savo požiūriu sveikų, konkurencijos, ambicijų ar nuovargio neiškankintų žmonių. Manau, tokia terpė labai puikiai tinka skleistis ir augti geroms mintims, idėjoms. Aš tuo labai tikiu.“

„Išties čia grįžus padaugėjo įvairios veiklos. Atsirado sportas, aktyvus laisvalaikis, dviračiai...“,– pasakoja Marius

Anot Mariaus, Alytuje yra kurorto pojūtis: „Mums atrodo, kad mes skubame, bet viskas vyksta labai lėtai, čia nėra didelio gyvenimo tempo, nesi stumiamas bėgti greičiau nei gali.“

Mes viską turime, ko reikia miestui, ko reikia žmogui, kad jis gyventų kokybiškai, sveikai ir laimingai. Na, gal dar trūksta „McDonald's“,– pajuokauja Marius

Šiuo metu Marius dirba vadybininku, Klementina dirba su vaikais, kuria lėles, šoka ansamblyje „Dainava“ ir visai neseniai dar labiau pasinėrė į mėgiamą veiklą, kurią vadina savotiška terapija.

„Kai aš atlieku makiažą, man svarbiausia, neįsiveržti į gamtos sukurtą grožį – tai pagarba prigimčiai...

...stengiuosi nekeisti bruožų, nekurti kaukės, neįnešti spalvų, kurių natūraliai nėra gamtoje. Kartais moterys nori paryškinti savo charakterį, kartais jos nori būti romantiškos, kartais fatališkos, kartais pasakoti apie save istoriją – aš drąsi, aš paslaptinga, aš dalykiška. Aš įsijaučiu į tą istoriją, mane ji įkvepia, bet sutarusios siekiam tik pagarbaus veidui rezultato. Kai moteris veidrodyje mato save, ne makiažą, kai ji lengvai susikuklina – man toks makiažas pavyko. Dirbdama arti žmogaus aš jaučiu jo energiją, jo nuotaiką ir tai tarsi bendradarbiavimas kūryboje. Todėl rezultatas būna abipusis. Ir pasitenkinimas abipusis. Aš tarsi išgyvenu žmogaus šventę, į kurią jis mane įsileidžia“, – apie vieną iš savo veiklų pasakoja alytiškė. 

Klementinos ir Mariaus šeima ypač mėgsta ir vertina laiką, praleistą kartu – nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimai šalia esančiame pušyne, žaidimai parke, pasivažinėjimas dviračiais... ar maži, mieli ritualai...

Pavyzdžiui, su vaikais grįždami namo būtinai turime užsukti į gėlių parduotuvę. Kažkodėl jiems tai labai patinka. Kartais tiesiog pasižvalgyti, kartais parsinešti gėlių ir į namus.

Klementina ir Marius – puikus įrodymas, jog žmogaus požiūriui ir nusiteikimui nei miestas, nei juolab jo dydis neturi įtakos. „Juk yra tam tikrų žmogaus saviraiškos sričių, kur tikrai nėra svarbus miesto dydis, gyventojų kiekis aplink tave“, – sako Klementina.

„Grožis slypi stebinčiojo akyse“, – yra įsitikinusi Klementina.

Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-17