Išgyvenantiems krizę

Psichinė sveikata  – tai vienas pagrindinių dalykų, atspindinčių žmogaus gerovę ir efektyvų visuomenės funkcionavimą.

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:

• Fiziniai simptomai – kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai ir t. t.
• Emociniai simptomai – įtampa, vidinis  diskomfortas, bloga nuotaika ir t. t.
• Pažinimo pokyčiai – dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į save ir aplinką, prarandamos turimos žinios, patirtis
• Suvokimo pokyčiai – garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje
• Mąstymo pokyčiai – neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu
• Elgesio pokyčiai – agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai

10 paprastų būdų, kurie padeda saugoti savo emocinę sveikatą

1. Būkite aktyvūs – ekspertai teigia, kad fizinio aktyvumo metu smegenys išskiria medžiagas, kurios padeda jaustis gerai;
2. Kalbėkite apie savo jausmus – gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu;
3. Taisyklingai maitinkitės – yra stiprus ryšys tarp mūsų vartojamo maisto ir mūsų savijautos;
4. Vartokite alkoholį saikingai – dažnas geria alkoholį, norėdamas pagerinti nuotaiką, kiti geria, kad susidorotų su liūdesiu ir baime, tačiau alkoholis suteikia tik trumpalaikį efektą;
5. Palaikykite ryšį – stiprus ryšys su šeimos nariais ir artimais draugais gali padėti susidoroti su stresu;
6. Prašykite pagalbos – nė vienas iš mūsų nesame superherojus. Mes visi pavargstame ar esame prislėgti atsakomybės naštos, kuri sumažėja pasidalinus;
7. Padarykite pertrauką – 5 minučių pertrauka tvarkant   namus, pusvalandis per pietų pertrauką ar savaitgalis aplankant naują vietą padeda atsikvėpti;
8. Darykite tai, ką galite daryti geriausia – ką mėgstate veikti. Mėgstama veikla turi teigiamos įtakos stresui;
9. Priimkite save tokį, koks esate – pasitikėjimas savimi padeda susitvarkyti su iškilusiais sunkumais;
10. Rūpinkitės kitais – pagalba kitiems padeda jaustis reikalingiems ir vertinamiems.

Psichinė sveikata ir savižudybės

Kiekviena savižudybė yra skaudi netektis. Ji nutraukia didžiausią vertybę – gyvybę.

Kas gali rodyti savižudybės pavojų:

• Neseniai patyrė sunkių išgyvenimų (netektis, pažeminimas, smurtas, patyčios ir kt.);
• Atrodo prislėgtas, apimtas nevilties, beviltiškumo, bejėgiškumo, gėdos ar kaltės;
• Nebegali susikaupti atlikti kasdienius reikalus;
• Nebesidomi tuo, kas jam buvo labai svarbu;
• Pradėjo daug rūkyti, vartoti alkoholį, psichotropines medžiagas;
• Sutriko miegas, apetitas, skundžiasi įvairiais negalavimais;
• Nuotaika nepastovi ir nenuspėjama – tai verkia, tai pernelyg linksmas, tai netikėtai pratrūksta pykčiu;
• Ėmė sau kenkti ar save žaloti;
• Jo piešiniai, rašiniai, muzika persmelkti mirties tema;
• Tiesiai ar užuolankom kalba apie savižudybę („Nebėra prasmės gyventi“, „Visiems bus tik geriau be manęs“);
• Reikėtų ypatingai susirūpinti, jeigu pradėjo atsisveikinti su tais, kuriuos myli: grąžina daiktus, skolas, rašo laiškus;
• Apimtas sunkių ar slegiančių jausmų, nebemato išeities iš susiklosčiusios situacijos;
• Savo aplinkoje neturi paramos ir palaikymo;
• Yra numatęs tikslią savižudybės vietą ir laiką.

Kaip galime padėti:

• Parodykite dėmesį ir nuoširdų susirūpinimą. Neskubėkite!
• Išklausykite. Leiskite jam išsakyti tai, kas slegia. Parodykite, kad jį girdite ir suprantate;
• Neskubėkite vertinti, teisinti, patarinėti;
• Jei nerimaujate, kad draugas gali galvoti apie savižudybę – tiesiai paklausk apie tai;
• Pasakykite draugui, kad teisingai pasielgė pasipasakojęs;
• Priminkite, kad pagalba yra. Drauge apsvarstykite pagalbos galimybes;
• Nesistenkite visko išspręsti patys. Naudinga susisiekti su draugo tėvais, artimaisiais, ar tais, kurie gali juo pasirūpinti. Net ir tada, kai atrodo, kad viskas gerai, nebloga mintis pasitarti su psichologu ar specialistais, kurie konsultuoja telefonu ar internetu;
• Jei matote, kad draugo gyvybei gresia rimtas pavojus, praneškite visiems, kurie gali padėti (tėvams, mokytojams, gydytojams, psichologams, policijai ir pan.);
• Jei jaučiate rimtą grėsmę, nepalikite draugo vieno. Sulaukite pagalbos kartu.

Kartu ieškokite profesionalios pagalbos