Baltosios Rožės tiltas

XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beloliubskis), kurio aukštis  33 m, ilgis 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui.

Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. Senojo tilto taurai ir pylimai šiuo metu yra kultūros paveldo objektai.

2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų pastatytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), jis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Tiltas Alytaus miesto herbo garbei pavadintas Baltosios Rožės vardu. Jo aukštis 38,1 m, ilgis 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. jis sujungė abiejų miestą dalijusio Nemuno krantų dviračių takus.

Baltosios Rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto prieigose pastatyta iš nerūdijančio plieno rožių širdelė, ant jos drąsiai galima kabinti meilės spyneles. Šis Alytaus tiltas – vienintelė Lietuvos vieta, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios žymos kas 40 metrų, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos. Tiltą puošia Vlado Kančiausko skulptūra  „Obels žiedas“.

Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis (https://ropejumping.lt). Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis apipinto Alytaus piliakalnio, datuojamo I tūkst. viduriu – XIV a., panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis ir laužavietėmis.