Pirminė teisinė pagalba

    Valstybės garantuojama teisinė pagalba


    1. Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?


    Tai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama:


    pirminė teisinė pagalba
    Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.


    antrinė teisinė pagalba
    Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
    Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.


    2. Kas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalba?


    Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
    Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
    • Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;
    • Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
    • kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis):
    1. asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - kodekso) 51 straipsnį (nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka);
    2. nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
    3. asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
    4. asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
    5. asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
    6. asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
    7.  asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
    8. skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
    9. nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
    10.  nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
    11. asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos ir neveiksniu pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
    12. asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
    13. asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;
    14. kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.


    3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka


    Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka
    Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.
    Pirminė teisinė pagalba teikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją (viešai paskelbtomis teisinės pagalbos teikimo dienomis ir valandomis). Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris yra ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.
    Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys ieško galimybių ir padeda pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai.
    Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.

    Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Besikreipiantis teisinės pagalbos asmuo turi turėti asmens dokumentą.

    Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų pirminės teisinės pagalbos išlaidų. Tai reiškia, kad gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama nemokamai.
    Jeigu teikiant pirminę teisinę pagalbą paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
    Kai pareiškėjas kreipiasi dėl tos savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės tarnautojas informuoja jį apie galimą interesų konfliktą. Jei pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jei pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą.
    Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
    1.  pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
    2.  pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
    3. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.


  • Kontaktai
    Marius Jasaitis, vedėjas
    Teisės skyrius
    Telefonas: (8 315) 55 103
    El. paštas: marius.jasaitis@alytus.lt
    Kabinetas: 213
    Romualdas Paulauskas, vyriausiasis specialistas
    Teisės skyrius
    Telefonas: (8 315) 55 179
    El. paštas: romualdas.paulauskas@alytus.lt
    Kabinetas: 215
    Jolanta Mocevičiūtė, vyriausioji specialistė
    Teisės skyrius
    Telefonas: (8 315) 55 154
    El. paštas: jolanta.moceviciute@alytus.lt
    Kabinetas: 214
    Evelina Šerpenskaitė, vyriausioji specialistė
    Teisės skyrius
    Telefonas: (8 315) 55 154
    El. paštas: evelina.serpenskaite@alytus.lt
    Kabinetas: 214
  • Teisinė informacija
  • Veikla

    Pirminė teisinė pagalba teikiama Alytaus miesto savivaldybės priimamajame.

    Priėmimo laikas nuo 2016-04-04:
    Pirmadienį 9.00–12.00 val. ir 17.00 – 18.00 val.
    Ketvirtadienį 9.00–12.00 val. ir 17.00 – 18.00 val."

     


    Teisinė pagalba neteikiama telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

     

    VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS TARNYBŲ SĄRAŠAS

     

    Siekiant efektyviau organizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, nuo 2015 m. liepos 1 d. sujungiamos penkios savarankiškai veikusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įsteigiantvieną centrinę instituciją (Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybą), turinčiąteritorinius padalinius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje.

     

    Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Druskininkų, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Prienų rajono, Šakių rajono, Varėnos rajono ir Vilkaviškio rajonosavivaldybių gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių(adresas: Kęstučio g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 408 601);

Atnaujinta: 2016-04-20